Verianti tarpžvaigždinės erdvės muzika (Video) (1)
Sunku įsivaizduoti, tačiau kosminėje erdvėje nėra oro, tad garso bangos neturi kuo sklisti. Tai reiškia, kad net ir nuožmiausi kosminiai sprogimai vyksta nebyliai. Vis dėlto, primena "Science@NASA", kosmosas kuria garsus ir muziką. Tik reikia mokėti jos klausytis.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
"Reikia mokėti jos klausytis" šiuo atveju reiškia "Plasma Wave Science Experiment" įrenginį, skriejantį kartu su zondu "Voyager 1". Kaip tik dabar, kai zondas jau keliolika mėnesių skrieja tarpžvaigždine erdve, minėtas įrenginys Žemei transliuoja tarpžvaigždinės erdvės garsus. O kad juos išgirstų paprasta žmogaus ausis, truputį pasidarbavo Ajovos universiteto fizikos profesorius, tyrimo vadovas Donas Garnetas (Don Gurnett).
Vieną šio mokslininko apdorotą, "Voyager 1" parsiųstą tarpžvaigždinės simfonijos fragmentą "Technologijos.lt" skaitytojai jau turėjo progą išklausyti.
Iš tiesų "Plasma Wave Science Experiment" įrenginys fiksuoja ne garsą, o bangas, kurias skleidžia į jonizuotas dujas įsirėžę elektronai arba plazma – būtent tokią terpę dabar skrodžia toliausiai žmonijos istorijoje nukeliavęs dirbtinis aparatas. Šių plazmos bangų neišgirstų jokia žmogaus ausis, nors jos susidaro garso bangų diapazone nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių hercų.
Konkretus bangų dažnis byloja apie zondą supančių dujų tankį. Kai "Voyager 1" tebebuvo heliosferoje, garsų tonai buvo žemi ir siekė apie 340 Hz. Tai – tipiškas Saulės vėjo plazmos skleidžiamų bangų dažnis. Bet kai kosminis aparatas ištrūko iš heliosferos burbulo, registruojamų bangų dažnis šoktelėjo į neregėtas aukštumas – iki 2-3 kHz. D. Garneto ausims toks pokytis nuskambėjo kaip nežemiška muzika.
Kol kas "Voyager 1" įrašė du tarpžvaigždinės plazmos muzikos protrūkius. Vieną 2012 m. spalį-lapkritį, kitą – šių metų balandį-gegužę.
Abu "tarpžvaigždinius akordus" lydėjo saulės aktyvumo plykstelėjimai. Tai – plačiajai publikai geriau žinomi Saulės žybsniai, kuriuos neretai lydi vainikinės masės išsiveržimo pliūpsniai. Jų metu mūsų žvaigždė į beorę erdvę išsviedžia plazmos dalelių. Šios iki Žemės keliauja 2-3 paras, o zondą "Voyager 1" pasiekia tik po metų ar daugiau.
Taip iki 2012 m. rugpjūčio zondas klausydavosi tik Saulės plazmos muzikos, o nuo tada aparatas įrašinėja nebe Saulės plazmos skambesį. Ir kuo giliau į kosmosą, tuo tų garsų daugės, tuo jie bus įvairesni ir, galimas daiktas, stebinantys. Tų garsų šaltiniai – žvaigždės. Mums belieka jų laukti.
Vieną šio mokslininko apdorotą, "Voyager 1" parsiųstą tarpžvaigždinės simfonijos fragmentą "Technologijos.lt" skaitytojai jau turėjo progą išklausyti.
Iš tiesų "Plasma Wave Science Experiment" įrenginys fiksuoja ne garsą, o bangas, kurias skleidžia į jonizuotas dujas įsirėžę elektronai arba plazma – būtent tokią terpę dabar skrodžia toliausiai žmonijos istorijoje nukeliavęs dirbtinis aparatas. Šių plazmos bangų neišgirstų jokia žmogaus ausis, nors jos susidaro garso bangų diapazone nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių hercų.
Konkretus bangų dažnis byloja apie zondą supančių dujų tankį. Kai "Voyager 1" tebebuvo heliosferoje, garsų tonai buvo žemi ir siekė apie 340 Hz. Tai – tipiškas Saulės vėjo plazmos skleidžiamų bangų dažnis. Bet kai kosminis aparatas ištrūko iš heliosferos burbulo, registruojamų bangų dažnis šoktelėjo į neregėtas aukštumas – iki 2-3 kHz. D. Garneto ausims toks pokytis nuskambėjo kaip nežemiška muzika.
Kol kas "Voyager 1" įrašė du tarpžvaigždinės plazmos muzikos protrūkius. Vieną 2012 m. spalį-lapkritį, kitą – šių metų balandį-gegužę.
Abu "tarpžvaigždinius akordus" lydėjo saulės aktyvumo plykstelėjimai. Tai – plačiajai publikai geriau žinomi Saulės žybsniai, kuriuos neretai lydi vainikinės masės išsiveržimo pliūpsniai. Jų metu mūsų žvaigždė į beorę erdvę išsviedžia plazmos dalelių. Šios iki Žemės keliauja 2-3 paras, o zondą "Voyager 1" pasiekia tik po metų ar daugiau.
Taip iki 2012 m. rugpjūčio zondas klausydavosi tik Saulės plazmos muzikos, o nuo tada aparatas įrašinėja nebe Saulės plazmos skambesį. Ir kuo giliau į kosmosą, tuo tų garsų daugės, tuo jie bus įvairesni ir, galimas daiktas, stebinantys. Tų garsų šaltiniai – žvaigždės. Mums belieka jų laukti.
(8)
(0)
(0)