Žemės nuošliaužos yra vienas iš labiausiai pavojingų geologinių įvykių mūsų planetoje, sukuriantis didelius piniginius nuostolius, dažnai net žmonių mirtis. Nuošliauža – uolienų masės atitrūkimas ir nuslinkimas šlaitu žemyn dėl sunkio jėgos. Nuošliaužos įvyksta dėl įvairių priežasčių, išsibalansavus natūraliai pusiausvyrai.

Daugumą masyvių nuošliaužų sunkiai prognozuojamos, todėl geologai retai turi galimybę surinkti svarbius duomenis, kurie galėtų pasitarnauti siekiant geriau suprasti šių pavojingų įvykių elgesį. 2013-aisiais metais balandžio 10 dieną įvykusi nuošliauža Jutos atvirojoje vario kasykloje ( angl. pav. Kennecott's Bingham Canyon in Utah ) yra svarbi išimtis.

Šioje kasykloje buvo nuolat kruopščiai ir nuosekliai stebima kasyklos būklė. Buvo nustatytas lėtas žemės poslinkis iki nuošliaužos. Tai leido sėkmingai evakuoti kasyklos srityje esančius žmones, taip pat apie įvykį buvo pranešta Jutos geologams, kad jie galėtų sėkmingai stebėti ir tirti šį unikalų įvykį.

Tai buvo didžiausia iki šiol ne vulkaninė nuošliauža, užregistruota visoje Šiaurės Amerikoje. Įvyko dvi nuošliaužos, kiekviena truko apie dvi minutes. Beveik 65 mln. kubinių metrų uolienos nuslydo karjero skardžiu beveik 3 km, tiesiai į kasyklos duobės vidurį.

2014-ųjų sausio mėnesį Jutos universiteto geologai, vadovaujami dr. Kristine Pankow'os, pranešė pirmines išvadas apie jų vykdytą tyrimą, kuriame jie analizavo seismines bei garsines bangas, sukeltas šios milžiniškos nuošliaužos. Dr. Pankow su kolegomis nustatė, jog nuošliaužos iš tikrųjų sukuria seismines bangas, kurios buvo užfiksuotos net už 400 km nuo vietovės, kurioje vyko ši nuošliauža. Nagrinėdami šių seisminių signalų duomenis, jie nustatė, jog nuošliaužos sukeltos seisminės bangos siekė 2-3 balų (pagal Richterio skalę) žemės drebėjimą.

Įdomu tai, jog iki nuošliaužos pradžios nebuvo užfiksuota jokių seisminių įvykių aplinkui. Tačiau komanda užfiksavo apie 16 skirtingų seisminių aktyvumų, kurie buvo panašūs į įprastus tektoninius žemės drebėjimus pačioje kasykloje. Šie nežymūs (iki 2 balų, pagal Richterio skalę) žemės drebėjimai pasikartojo per 10 dienų iki nuošliaužos pradžios ir, atrodo, jog tai retas atvejis, kuomet nuošliaužos pačios sukelia žemės drebėjimus, o ne atvirkščiai, kuomet būtent žemės drebėjimas iššaukia nuošliaužą.

Įdomybės apie nuošliaužas

Nuošliaužos formavimasis gali sustoti bet kuriame etape. Kartais neįmanoma nustatyti šių etapų. Tai atsitinka, pavyzdžiui, tada, kai nuošliaužos uolienos prisotintos vandeniu. Tokia nuošliauža vadinama purvo srautu. Purvo srautas gali judėti iki 100 km/h greičiu. Susidariusi laikina tėkmė griauna viską savo kelyje.

Purvo srautai ugnikalnių aktyvumo zonose vadinami laharais. Laharai susiformuoja tada, kai po vulkano išsiveržimo nusėdę pelenai įmirksta nuo kritulių vandens. Smulkūs pelenai patys pavojingiausi, nes lengvai sudaro takią masę. Laharui nuslinkus ši masė sukietėja kaip cementas.

Nuošliaužos taip pat gali susiformuoti ir po vandeniu. Jos vadinamos turbiditais. Jei pakankamai dideli ir intensyvūs – gali sukelti net cunamius.

Kompiuterinis modelis nuošliaužos San Mateo mieste, Kalifornija, JAV, 1997-ieji.

Komentarai (0)