Tamsa, gaubianti spiralinę galaktiką, užmena dar vieną astronominę mįslę (0)
Mesjė 101 galaktika yra tamsesnė negu galvojome. Kitos didelės spiralinės galaktikos, pavyzdžiui Paukščių Takas, gali pasigirti žvaigždžių išmargintu išorinius apvalkalu, vadinamu žvaigždžių aureole. Bet Mesjė 101 galaktikos kraštai paslaptingai tušti, kas palieka klaustuką vienoje iš labiausiai paplitusių galaktikos augimo teorijų.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Manoma, kad galaktikos padidėja susidūrimų bei susijungimų su didelėmis kaimynėmis metu. Taip pat sudorojus į jų gravitacinį lauką patekusias nykštukines galaktikas. Tačiau dideli susidūrimai išdarko galaktiką ir gali užtrukti keletą milijardų metų, kol bus susigrąžinta pirminė forma. Taigi, dauguma regimų spiralių išaugo, šluodamos kelyje pasitaikiusias nykštukes.
Šis procesas atplėšia nykštukines galaktikas vieną nuo kitos, milijardams metų palikdamos silpną žvaigždžių „našlaičių“ aureolę, supančią didžiąją galaktiką. Tokios aureolės yra matomos aplink Paukščių Taką ir mūsų artimiausią didelę kaimynę Andromedą, o atlikti modeliavimai parodė, kad tai turėtų būti bendras bruožas visoms visatos spiralėms.
Badaujanti galaktika
Iki šiol, be Paukščių Tako ir Andromedos, mes negalėjome pakankamai tiksliai įvertinti galaktikų bei jose esančių žvaigždžių aureolių.
Panaudojęs aštuonių teleobjektyvų masyvą, Jeilio universiteto mokslininkas Pieter Van Dokkum su kolegomis išmatavo matomą masės pasiskirstymą aplink Mesjė 101 galaktiką, kuri plyti už 21 mln šviesmečių. Mokslininkams didelę nuostabą sukėlė faktas, kad jos išorinė aureolė neturi žvaigždžių. Tai reiškia, jog spiralinė galaktika kažkaip išaugo be „maitinimosi“ nykštukėmis.
„Yra tik kelios pakankamai ištirtos galaktikos, todėl sunku pasakyti, ar tai yra tipiškas reiškinys“, – svarsto Kolumbijos universiteto profesorė Kathryn Johnston. Tačiau teoretikai gali turėti problemų, jeigu galaktikos be aureolių pasirodys esančios dažnos.
„Faktas, kad komanda išvystė šią sistemą iki realios galimybės kartografuoti galaktikų pakraščius – daug toliau, nei žmonės galėjo padaryti prieš tai, pats savaime yra nuostabus pasiekimas. O beaureolės galaktikos atradimas yra labai įdomus pirmasis rezultatas“ – teigia Ohajo valstijos universiteto profesorius David Weinberg.
Toliau naudodami aštuonių teleobjektyvų masyvą, mokslininkai planuoja išstudijuoti daugiau galaktikų bei jų aureolių.
Smulki galaktikos Mesjė 101 nuotrauka.