Žmogus prieš laviną. Kaip išgyventi palaidotam po sniegu? (Video)  (0)

2011 vasario mėnesį Kristofferis Carlsson su keliais draugais susiruošė paslidinėti Šveicarijos užmiesčio kurorte – Verbieryje. Tačiau viskas pakrypo ne taip, kaip planuota. Carlsson užgriuvo lavina ir jis buvo palaidotas 1,5-2 metrų gylyje po sniegu. Šis dramatiškas įvykis buvo nufilmuotas slidininko šalmo kamera, kuri užfiksavo, kaip Carlsson bejėgiškai grumiasi su negailestinga stichija.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

„Laimei, buvau su tinkama įranga ir sugebėjau sukurti oro kišenę laikydamas rankas priešais savo veidą, lavinai sustojus“, – teigė Carlsson, išgyvenęs dėka savo greito mąstymo.

Dauguma sniego griūties aukų miršta uždusę, bet kai kurie sugeba išgyventi valandų valandas, susikūrę sau oro nišą – vienintelį skirtumą tarp gyvybės ir mirties.

JAV vidutiniškai 350 žmonių patenka į laviną kiekvieną žiemą. Iš jų 28 žuvę, o apie 40 vis dar nerasti. Tačiau pagal Kolorado lavinų informacijos centro duomenis, tik vienas iš keturių, visiškai palaidotų po sniegu žmonių, išgyvena.

Tačiau koks skirtumas yra tarp tų, kurie miršta ir tų kurie lieka gyvi? Kaip teigia buvęs Amerikos lavinų asociacijos prezidentas Dale Atkins, tai daugiausia sėkmė, bet į sėkmę atveda sugebėjimas susikurti sau išgyvenimo sąlygas iki draugai ar gelbėjimo komanda jus suras. Yra trys tam tikros įrangos tipai, kurie padidina išgyvenimo šansus ir padeda gelbėtojams lengviau jį aptikti.

Daugelis, nuo pagrindinių trasų planuojančių nutolti, slidininkų gabenasi su savimi radijo siųstuvus, mažus radijo prietaisus, kurie padeda komandos nariams surasti vienas kitą. Taip pat lavinų pagalvės – kuprinės su įmontuota oro pagalve, kurios nuo smūgio prisipučia. Jos sumažina palaidojimo galimybes. Lygiai taip pat, kaip mažesni trupiniai linkę kristi į sausainių stiklainio apačią, o didesni gabalai lieka viršuje, lavinos saugos oro pagalvės padės išsilaikyti arčiau oro. Trečia, radarų reflektoriai – davikliai, integruoti į slidinėjimo drabužius, padeda paieškos komandai sumažinti slidininko paieškos spindulį.

Pasak Atkins, kuris taip pat nukentėjo nuo sniego griūties, lavina keliauja lyg viršijantis greitį automobilis, o trenkiasi tokia pat jėga, kaip krovininis traukinys.

Dažniausiai, žmones užkloja tona sniego. Jam nusistovint, didėja tankis ir masė kietėja lyg cementas. Gelbėjimo komandai svarbu turėti kastuvus, o palaidotam asmeniui – būti matomam, todėl davikliai ar oro pagalvės gali labai padėti.

JAV kasmet vidutiniškai pranešama apie 10 000 griūčių. Tačiau mokslininkai teigia, kad labiau tikėtina, jog šis skaičius siekia apie 100 000, nes apie daugumą jų niekas nepraneša ir neužfiksuoja.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: www.technologijos.lt
(8)
(0)
(1)

Komentarai (0)