Kone visi Žemėje randami Marso meteoritai galėjo rastis iš to paties Marso kraterio. Jei taip yra iš tiesų, toks teiginys galėtų apversti aukštyn kojomis visą mūsų supratimą apie Marso istoriją, nes dauguma Raudonosios planetos gabalėlių, kuriuos sugebėjome detaliai ištirti, yra milijardais metų senesni, nei manyta. Bet ši idėja sukėlė šurmulį meteoritų ekspertų, kai kurie neįsitikinę, kad uolienų kilmė ta pati.

Yra beveik 150 žinomų meteoritų iš Marso, iš jų apie 80 procentų priklauso vadinamajai šergotitų grupei, kuri, kaip manoma, yra planetos žievės gabalėliai susiformavę iš vėstančios lavos. Įvertindamos mineralų lydymąsi ir persiformavimą uolienose, ankstesnės studijos rodė, kad šergotitų amžius yra daugiausiai 600 milijonų metų.

Bet Stephanie Werner iš Oslo universiteto Norvegijoje su kolegomis mano, kad uolienos senesnės, nes jos visos atskriejo iš tos pačios vietos: 55 km pločio Mojave kraterio Marse, įsirėžusio 4,3 milijardų metų senumo landšafte.

Kitų planetų darinių datavimui astronomai naudoja kraterių skaičiavimo techniką, kuri remiasi skirtingų dydžių kraterių susidarymo planetos paviršiuje tempu. Naudodama šį metodą, Wernerio komanda apskaičiavo, kad Mojave kraterį suformavęs smūgis įvyko maždaug prieš 3 milijonus metų. Tai keista – statistiniai modeliai rodo, kad tokie dideli krateriai neturėtų rastis tokioje nesename Marso istorijos etape.

Didelio vaiko krateris

„Tokie krateriai Marse daugiau nebesiformuoja, tad labai keista, kad radome šį didelį, labai jauną kraterį,“ sako Werneris.

Komanda dėmesį atkreipė į šergotitų meteoritus. Kai planetos medžiaga nuo smūgio išlekia į kosmosą, ją ima veikti kosminiai spinduliai ir gali pakeisti uolienos cheminę struktūrą, jos parašą. Remiantis apšvitinimu kosminiais spinduliais, šergotitai iš Marso turėjo atskilti prieš 1 – 5 milijonus metų, o tai sutampa su Mojave kraterio amžiumi.

„Tai buvo stipriausia užuomina, jog šie visai neseniai išsviesti meteoritai gali būti artimai susiję su būtent šiuo smūginiu krateriu,“ pažymi Werneris. Be to, dviejų Marso orbitoje skriejančių zondų sudarytas mineralų žemėlapiai rodo, kad uolienų iš Mojave kraterio centrinės dalies ir sienelių ingredientai panašūs į daugumos šergotitų.

Bet jei šergotitai yra iš Mojave'ės, uolienos turėtų būti tokios pat senos, kaip ir likęs krateris, ir jau tikrai ne tokios šviežios, kaip rodo jų forma – 600 milijonai metų. Tai gali paaiškinti nauji izotopų meteorituose matavimai, sako Werneris.

Ankstesni skirtingų švino izotopų santykio šergotituose tyrimai rodė, kad uolienų amžius yra 4,1 – 4,3 milijardai metų. Wernerio komandos teigimu, tai atitinka Mojave'ės kraterio landšafto amžių. Turėdamas galvoje šiuos peržiūrėtus amžius, Werneris mano, kad žymusis Allan Hills meteoritas, kuriam 4,1 milijardai metų ir kuriame, kaip buvo teigiama, yra fosilizuotų mikrobų, Žemėje galėjo atsidurti irgi po Mojave'ės kreterį suformavusio smūgio.

Meteoro takoskyra

„Tai fantastiškas tyrimas,“ sako Audrey Bouvier iš Vakarų Ontario universiteto Kanadoje, studijuojanti meteorito izotopus. „Ilgai kovojau su šia jaunų šergotitų idėja, kadangi devintajame dešimtmetyje sudėtis nebuvo pakankamai kruopščiai ištirta.“

Harry'is McSweenas iš Tenesio universiteto Knoxville'yje anksčiau dirbo su Werneriu, datuodamas Mojave'ės kraterį. Tačiau jis mano, kad komanda nepateikė pakankamai įrodymų, kad ši vietovė yra visų šergotitų šaltinis. Šių meteoritų grupės turi skirtingus kosminių spindulių amžius ir mineralų savybes, o tai rodo, kad jie atskriejo iš skirtingų kraterių, tvirtina jis. „Kiekvieną iš šių homogeniškų meteoritų grupių išsviedė skirtingi smūgiai Marse.“

Tiek Werneris, tiek Bouvier teigia, kad krateris pakankamai didelis, kad paaiškintų skirtingus uolienų tipus. Ir jie mano, kad kosminių spindulių amžiaus nustatymas gali būti nepatikimas, kadangi kosmosu keliaujantys meteorai skilinėja ir kosminių spindulių bombardavimui atveria naujus meteorito paviršius.

„Tai ginčytinas modelis,“ sako Kurtas Marti'is iš Kalifornijos universiteto San Diege. „Yra daug prielaidų, tokių, kaip skilinėjimas kosmose, turintis paaiškinti kominių spindulių amžių, neturinčių eksperimentinio patvirtinimo.“

Žurnalo nuoroda: Science, DOI: 10.1126/science.1247282

Jacob Aron
New Scientist № 2960

Komentarai (0)