Vaistas, mažinantis druskos pasisavinimą iš maisto (0)
Gali būti, kad vieną dieną žmonėms, kuriems reikia sumažinti druskos suvartojimą, tai padės atlikti jos pasisavinimą mažinantis ir natūraliu būdu iš kūno pašalinantis vaistas
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Daugelio žmonių racione yra per daug druskos – Didžiojoje Britanijoje vidutiniškai 9 gramus per dieną, kai rekomenduojama iki 6 gramų. Žmonėms, sergantiems inkstų ir širdies ligomis, rekomenduojama sunaudoti dar mažiau. Žinoma, tai padaryti nėra lengva, nes šios baltosios medžiagos yra daugelyje maisto produktų, pavyzdžiui, duonoje, sausainiuose ar pusryčių javainiuose.
Šiuo metu vyksta vaisto tenapanoro ankstyvos stadijos klinikiniai tyrimai su sunkiomis inkstų ligomis sergančiais žmonėmis. Dominique'as Charmot'as iš Ardelyx kompanijos Kalifornijoje, sukūrusios šį preparatą, mano, kad teoriškai jis galėtų padėti sumažinti su maistu gaunamo natrio kiekį ir sergantiems kitomis ligomis.
Tenapanoras veikia, blokuodamas vidinėje žarnos sienelėje esančių ląstelių molekules, kurios transportuoja natrį iš virškinimo trakto į organizmą. Ištyrus 60 sveikų savanorių nustatyta, kad šis vaistas sumažina natrio kiekį šlapime – tai natrio pasisavinimo iš maisto rodiklis – beveik trečdaliu. Maždaug tiek pat jo padaugėjo išmatose.
Charmoto teigimu, trečdaliu sumažinus druskos patekimą, tai teigiamai paveiktų žmones sergančius inkstų ligomis, kuriems negalima valgyti daugiau nei 5 gramų druskos per dieną. „Kuo mažiau vartosite druskos, tuo jums geriau,“ sako jis.
Vandens sulaikymas
Maža to, galima įžvelgti panašumų ir su svorį mažinančiais vaistais. Orlistat, dar vadinamas Alli arba Xenical, blokuoja riebalų absorbciją virškinamajame trakte. Tiesa, šis preparatas turi nemalonų šalutinį reiškinį, nes papildomai išsiskyrę riebalai gali sukelti viduriavimą.
Atlikus tyrimą su sveikais savanoriais, nustatyta, kad tenapanor taip pat gali sukelti šiek tiek dažnesnį žarnų judėjimą, tačiau Charmoto teigimu, išmatų konsistencija „lieka normos ribose“. Dėl šio efekto vaistas tiriamas su žmonėmis, turinčius dirgliosios žarnos sindromą.
Kadangi tenapanoras veikia virškinamajame trakte ir nėra absorbuojamas į kraują, mažai tikėtina, kad jis galėtų sukelti kurių nors kitų sistemų šalutinių reiškinių. Tačiau tai dar nėra visiškai patvirtinta, kol neaiškūs didesnių tiriamųjų grupių rezultatai.
Grahamas MacGregoras iš Wolfsono preventyviosios medicinos instituto Londone, vadovaujantis kampanijai Consensus Action on Salt & Health, mano, kad, nors pasirodysiantis tik po kelių metų, šis preparatas perspektyvus. „Tai įdomi koncepcija,“ sako jis. Vis dėlto jis mano, kad geriau žmonėms būtų pakeisti mitybos ypatumus. „Kam valgyti druską, o po to gerti ją blokuojančius vaistus?“ klausia jis.
Charmotas su juo nesutinka. „Tai nėra būdas sukčiauti,“ sako jis. „Tai yra galimybė padėti žmonėms laikytis labai griežtos druskos dietos. Žmonėms retai pavyksta tai pasiekti.“
Žurnalo nuoroda: Science Translational Medicine, DOI: 10.1126/scitranslmed.3007790
Clare Wilson
New Scientist № 2961