Astronomams pavyko atrasti dvi supermasyvias juodąsias skyles, kurios buvo viena šalia kitos. Tai pirmas kartas, kai supermasyvios juodosios skylės užfiksuotos įprastoje galaktikoje. Mokslininkų komanda iš Bonos (Vokietija) Maxo Plancko instituto jas atrado visiškai atsitiktinai – jie stebėjo žvaigždę, kurią juodoji skylė suplėšė į gabalus, rašo phys.org.

Manoma, kad dauguma masyvių galaktikų Visatoje turi bent po vieną supermasyvią juodąją skylę savo centre. Dvi supermasyvios juodosios žvaigždės yra įrodymas, kad galaktikos galėjo susijungti viena su kita.

Taigi rastos dvinarės supermasyvios juodosios skylės mokslininkams gali pasakyti apie tai, kaip galaktikos susiformavo.

Iki šiol buvo rastos vos kelios galaktikos, kurios gali turėti supermasyvias juodąsias skyles. Abi jos yra aktyviose galaktikose, kur pastoviai naikina dujų debesis.

Dujų debesų naikinimo metu jos yra taip įšildomos, kad spinduliuoja labai stiprias bangas, įskaitant ir rentgeno spindulius. Tai galaktikai suteikia itin ryškų centrą, dėl to tokios galakitkos vadinamos aktyviomis. Tačiau šį kartą naujai atrasta supermasyvi juodoji skylė yra paprastoje, ne aktyvioje galaktikoje.

„Gali būti, kad egzistuoja visiškai nauja nesidalinančių galaktikų rūšis, kuri turės dvinares juodąsias skyles“, – sako viena tyrimo bendraautorių Stefanie Komossa. Tačiau jas rasti yra labai sunku, nes įprastinėse galaktikose nėra juodąsias skyles maitinančių dujų debesų. Šių galaktikų branduoliai yra tamsūs.

Vienintelė galimybė atrasti tokias juodąsias skyles yra pastebėti žvaigždes, kurias juodosios skylės suplėšo į šipulius. Ramiose galaktikose juodosios skylės maitinamos įvykių, kurių mokslininkai negali nuspėti.

Komentarai (0)