Didžiuliai potvyniai ir nuošliaužos Balkanuose pražudė mažiausiai 35 žmones. Dar daugiau kritulių gali būti pakeliui.

Regioną niokoja didžiausi potvyniai nuo 1894 metų, iškritus daugiau nei 10 centimetrų kritulių gegužės 14 ir 15 dienomis. Didžiosios Britanijos meteorologijos biuras teigia, kad dėl to buvo kalta lėtai slenkanti žemo slėgio sritis.

Šiuo metu blogas oras pajudėjo į rytus, tad likusi savaitės dalis turėtų būti sausa. Vis dėlto ilgalaikė orų prognozė „rodo galimus kritulius kitą savaitę.“

Daugiausiai žalos patyrė Serbija bei Bosnija ir Hercegovina, kur daugiau, nei 300 nuošliaužų sunaikino tūkstančius namų. Baiminamasi, kad išjudinta žemė iškels keletą iš 120 000 dar nesprogusių minų, likusių po 1990 metų Jugoslavijos karo.

Didžiausi potvyniai yra prie Sava ir Drina upių, formuojančių sienas tarp Serbijos ir Bosnijos. Pakilęs Savos vanduo kelia grėsmę TPP Nikola Tesla elektrinei, kuri pagamina apie pusę elektros energijos Serbijoje.

„Potvyniai nėra neįprastas reiškinys,“ sako Vladimir Jankovic iš Mančesterio universiteto Didžiojoje Britanijoje. „Tačiau šis yra beprecedentis.“

Manoma, kad dėl klimato kaitos potvyniai padažnės, tačiau nežinoma, ar šį kartą klimato kaita yra su tuo susijusi, sako Stephane Isoard iš Europos aplinkos agentūros Kopenhagoje Danijoje.

Tačiau išbetonuoti paviršiai trukdė lietui susigerti į žemę.

Komentarai (0)