Jau atrastos iš plastiko susidariusios uolienos (3)
Raginant nemesti plastiko į buitinių atliekų konteinerius, o jį rūšiuoti ir perdirbti, vis primenama, jog plastiko atliekos nesuyra šimtus ar net tūkstančius metų. Tačiau tikėtina, jog įvairūs plastikai Žemėje išliks dar ilgiau. Mokslininkų komanda prie Havajų krantų aptiko naujo tipo uolieną sudarytą iš plastiko, vulkaninių uolienų, smėlio ir jūrinių organizmų kriauklių bei koralų.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Susiformavo paplūdimių laužuose
Geologė dr. Patricia Corcoran iš Vakarų Ontarijo universiteto Londone, Kanadoje ir jūrinių tyrimų laivo „Alguita“ kapitonas Charlesas Moore rado naująsias uolienas Havajų Didžiosios salos paplūdimyje. Šie akmenys, pavadinti plastiglomeratais, greičiausiai susiformavo iš stovyklautojų ar žvejų laužuose išsilydžiusio plastiko. Pasak P. Corcoran, tikėtina, jog plastiglomeratai galėtų susiformuoti visur, kur yra daug plastiko atliekų ir pakankamai karšta, pavyzdžiui, miško gaisro metu ar lavos upėse. Besilydantis plastikas sucementuoja akmenų, smėlio ir kriauklelių daleles į vieną masę. Plastikas taip pat gali užpildyti tarpus ir plyšius didesnėse uolienose.
Mokslininkės teigimu, kai kuriuos plastiko elementus dar galima atpažinti – tai ir dantų šepetukai, plastikiniai įrankiai, įvairios virvelės ir panašiai. Kai plastikas susilydo su didesnio tankio medžiagomis, pavyzdžiui, akmenimis ar koralais, susiformavusi „uoliena“ nugrimzta į jūros dugną, kur, tikėtina, bus palaidota po nuosėdomis ir išliks tūkstančius, o gal net ir milijonus metų.
P. Corcoran ir jos komanda „iššukavo“ Didžiosios salos Kamilo paplūdimį ieškodami daugiau naujųjų uolienų ir plastiglomerato rado 21-oje vietoje. Geologės teigimu, žmonės jau rado plastiglomerato ir dar vienoje Havajų saloje. Ji mano, jog kitose pasaulio pakrantėse jo galima aptikti dar daugiau. Turint omeny, kiek daug plastiko atliekų patenka į vandenynus, plastiglomeratas turėtų būti išsibarstęs po visą planetą, tik, pasak P. Corcoran, iki šiol nebuvo pastebėtas ir aprašytas. Visame pasaulyje yra atvirai deginami didžiuliai atliekų kiekiai, taigi tikėtina, jog galima rasti ir gerokai didesnių išsilydžiusio plastiko sankaupų, iš kurių galėtų susiformuoti naujosios uolienos.
Naujos geologinės epochos žymė
Šis atradimas dar labiau įkaitins diskusijas dėl naujo geologinio periodo, antropoceno, atspindinčio didžiulį žmonijos poveikį planetai, paskelbimo. Nuo 1950 m. jau pagaminta beveik 6 mlrd. kubinių tonų plastiko – tiek polietileninės plėvelės užtektų apvynioti visą Žemės rutulį. Plastikas jau randamas visur: Arkties ledynuose, ant jūros dugno, gyvūnų skrandžiuose. Nieko nuostabaus, jog dėl jo paplitimo ir ilgaamžiškumo, dalis plastiko ateityje gali tapti fosilijomis, kurių sluoksnis aiškiai išsiskirs tarp kitų geologinių laikotarpių. Kaip savo straipsnyje rašo P. Corcoran, būtent tokia plastiko palikta žymė būtų gera prielaida bent jau neformaliai išskirti antropoceno epochą.
Tiesa, ne visi mokslininkai sutinka, kad ateityje bus galima rasti plastiko fosilijų – pasak geofiziko Douglaso Jerolmacko iš Pensilvanijos universiteto, plastikas vis tik lydosi, o dėl tektoninių plokščių judėjimo uolienos turi ištverti didžiules temperatūras ir slėgius.
Geologas Philipas Gibbardas iš Kembridžo universiteto mano, jog susidarius tinkamoms sąlygoms plastikas galėtų vėl virsti nafta, iš kurios buvo pagamintas. Naujųjų uolienų atradėja P. Corcoran mano, jog kai kurie plastikai galėtų būti išsaugoti plonos plėvelės pavidalu, panašiai kaip priešistorinių lapų fosilijos. Galbūt kas nors kada nors ras tokią fosiliją iš šių dienų – su plastikinio butelio įspaudu.
Parengta pagal sciencemag.org ir geosociety.org medžiagą
