Astronomai atrado ypač seną deimantinę žvaigždę (Video) (0)
Paukščių tako galaktikoje, 900 šviesmečių atstumu nuo mūsų planetos yra blanki žvaigždė, baltoji nykštukė, kuri pavirto kristalizuotos anglies gabalu – deimantu. Tiesa, tas deimantas turi tikrai daug karatų, nes šios žvaigždės dydis panašus į Žemės, o amžius – apie 11 milijardų metų, rašo „National Geographic“.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Deimantinę žvaigždę atrado grupė amerikiečių mokslininkų ir publikavo savo atradimą „The Astrophysical Journal“ žurnale. Ši žvaigždė yra viena šalčiausių, kurias yra kada nors stebėję astronomai – ji tokia šalta (ir dėl to blanki), kad teleskopais jos neįmanoma pastebėti. Laimei, šalia jos yra kompanionė žvaigždė – greitai apie savo ašį besisukanti neutroninė žvaigždė, vadinama pulsaru, tarsi tiksliausias laikrodis link Žemės 30 kartų per sekundę siunčianti radijo bangų impulsą. Šalia esanti deimantinė žvaigždė periodiškai suvėlina šį impulsą – taip astronomai ją ir pastebėjo.
Ši dvinarė Vandenio žvaigždyne esanti sistema ypatinga dar ir tuo, kad abi žvaigždės yra mirusios. Nenuilstamai besisukanti neutroninė žvaigždė yra ypač tanki – anksčiau ji buvo daug masyvesnė, tačiau baigė savo gyvenimą supernovos sprogimu, ištaškiusiu didesnę dalį jos energijos. Tuo tarpu deimantinė žvaigždė anksčiau buvo mūsų Saulės dydžio, tačiau išdeginusi savo kurą, ji susitraukė iki mūsų planetos matmenų. Baltosios nykštukės įprastai per kelis milijardus metų išdegina savo kuro likučius ir visiškai užgęsta, išskyrus tuos atvejus, kai šalia yra kompanionė žvaigždė, kartais sukurianti sąlygas sprogti supernovai, prieš kurią nublanksta ištisos galaktikos.
Tokias deimantines žvaigždes pastebėti labai sudėtinga, tad ir ją atradęs astronomas Jasonas Boyles'as pirmiausiai pastebėjo jos įtaką šalia besisukančio pulsaro signalui. Mokslininkui ir jo kolegoms prireikė beveik septynerių metų, kad jie galėtų tvirtai teigti, kad šioje sistemoje yra deimantinė žvaigždė. Pastebėti jos teleskopais neįmanoma, nes jos temperatūra yra vos trys tūkstančiai laipsnių – tai viena šalčiausių pastebėtų žvaigždžių. Vienintelis paaiškinimas, kad ši žvaigždė galėjo atvėsti iki šios temperatūros ir nebūti senesnė nei Paukščių tako galaktika – ji turi būti sudaryta iš deimanto.
Žvaigždę atradusios astronomų grupės narys Davidas Kaplanas iš Viskonsino universiteto teigia, kad tokių žvaigždžių galaktikoje turėtų būti nemažai, tiesiog jos yra per šaltos, kad būtų matomos teleskopais. Nepaisant nieko, žvelgiant į naktinį dangų gera įsivaizduoti, kad beribėje tamsoje kabo triskart už žemę senesnės deimantinės žvaigždės.
Ši dvinarė Vandenio žvaigždyne esanti sistema ypatinga dar ir tuo, kad abi žvaigždės yra mirusios. Nenuilstamai besisukanti neutroninė žvaigždė yra ypač tanki – anksčiau ji buvo daug masyvesnė, tačiau baigė savo gyvenimą supernovos sprogimu, ištaškiusiu didesnę dalį jos energijos. Tuo tarpu deimantinė žvaigždė anksčiau buvo mūsų Saulės dydžio, tačiau išdeginusi savo kurą, ji susitraukė iki mūsų planetos matmenų. Baltosios nykštukės įprastai per kelis milijardus metų išdegina savo kuro likučius ir visiškai užgęsta, išskyrus tuos atvejus, kai šalia yra kompanionė žvaigždė, kartais sukurianti sąlygas sprogti supernovai, prieš kurią nublanksta ištisos galaktikos.
Tokias deimantines žvaigždes pastebėti labai sudėtinga, tad ir ją atradęs astronomas Jasonas Boyles'as pirmiausiai pastebėjo jos įtaką šalia besisukančio pulsaro signalui. Mokslininkui ir jo kolegoms prireikė beveik septynerių metų, kad jie galėtų tvirtai teigti, kad šioje sistemoje yra deimantinė žvaigždė. Pastebėti jos teleskopais neįmanoma, nes jos temperatūra yra vos trys tūkstančiai laipsnių – tai viena šalčiausių pastebėtų žvaigždžių. Vienintelis paaiškinimas, kad ši žvaigždė galėjo atvėsti iki šios temperatūros ir nebūti senesnė nei Paukščių tako galaktika – ji turi būti sudaryta iš deimanto.
Žvaigždę atradusios astronomų grupės narys Davidas Kaplanas iš Viskonsino universiteto teigia, kad tokių žvaigždžių galaktikoje turėtų būti nemažai, tiesiog jos yra per šaltos, kad būtų matomos teleskopais. Nepaisant nieko, žvelgiant į naktinį dangų gera įsivaizduoti, kad beribėje tamsoje kabo triskart už žemę senesnės deimantinės žvaigždės.
(26)
(0)
(26)