Sibire atrasti 2 nauji Jamalo tipo krateriai (2)
Vos prieš porą savaičių pasaulį nustebino žinia apie Jamalo pusiasalyje atrastą keistą didelį kraterį. Tada į mįslingą Žemės plutos kiaurymę buvo skubiai deleguota tyrėjų ekspedicija. Panašu, kad darbo artimiausiu metu jos nariams neturėtų trūkti. Mat taipogi Sibiro šiaurinėje dalyje atrastos 2 kitos kiaurymės. Viena jų – kitapus Obės upės žiočių nuo pirmojo kraterio. Antra – atokiau į rytus Taimyro pusiasalyje (Krasnojarsko rajonas).
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Ekspertai – geologai, ekologai ir kt. – nesutaria dėl tokių kraterių kilmės. Antrojo pagal dydį Rusijoje Krasnojarsko regiono mokslininkai ketina piltuvą ištyrinėti nuodugniau.
Priminsime, kad prieš porą savaičių rastą 70 metrų gylio pirmąjį kraterį tyrėjų ekspedicija aplankė ir nufilmavo. Tiesa, piltuvo šlaitai tokie birūs ir trapūs, kad mokslininkai nusileisti į kraterio dugną nesiryžo.
"Visai gali būti, kad tai yra vadinamasis pingas (bulgunjachas, hidrolakolitas) – kalva, iškelta ledo luito, būdinga arktiniams ir antarktiniams regionams. Pingas susidaro išdžiūvusio ežero ar upės vietoje, arba ten kur išeina artezinis vanduo. Pingas formuojasi daug metų, ledo luitui žiemą plečiantis ir keliant gruntą. Dideli pingai turi kraterius, kurie susiformuoja vasarą, kai ledas tirpsta ir į susidariusią tuštumą sukrenta žemė.
Kalvos gali siekti 70 m aukštį ir 2 km skersmenį. Susidaro amžino įšalo zonoje, kur klimatas žemyninis ir žiemą gruntas smarkiai įšala. Didžiausios pingų santalkos yra Makenzio deltoje (Kanada), Aliaskoje, Grenlandijoje, Špicbergene, Sibire (Jakutijoje).
"Sprendžiant iš nuotraukų, tai yra ledo tirpsmo darinys – ko gero, įgriuvęs pingas, - samprotauja Naujojo Pietų Velso universiteto geologas Chrisas Fogwillas. – Tai gali būti ekstremalesnė tokio darinio versija. Ypač jei ledas sąveikavo su gamtinėmis dujomis. Tikslesnių atsakymų pateiktų vizitas į piltuvo gelmę.
Rusų ekspedicijos į pirmąjį kraterį narys Andrejus Plechanovas pridūrė, kad kiaurymė galėjo susidaryti dėl per didelio slėgio po žeme. Jį, savo ruožtu, sąlygojo regiono temperatūros pokyčiai. Jo teigimu, apie 80 proc. kraterio suformavo ledas – sprogimo ar išsiveržimo pėdsakų aplink šį kraterį nematyti. Trečiojo kraterio atveju, meteorito versija visiškai atmesta.
"Ar tai gali būti susiję su pasauliniu klimato atšilimu? Kad galėtume atsakyti, reikėtų tęsti tyrimus, - teigia S. Plechanovas. – Dvi praėjusios vasaros Jamale buvo labai karštos. Gali būti, kad tai turėjo įtakos kraterių atsiradimui. Galiu pasakyti, kad pirmąjį kraterį suformavo ne sprogimas, o išsiveržimas. Šiluminės energijos išsiskyrimo jo metu nebuvo."
Priminsime, kad prieš porą savaičių rastą 70 metrų gylio pirmąjį kraterį tyrėjų ekspedicija aplankė ir nufilmavo. Tiesa, piltuvo šlaitai tokie birūs ir trapūs, kad mokslininkai nusileisti į kraterio dugną nesiryžo.
(21)
(0)
(21)