Specialistų teigimu, šiuolaikiniai žmonės visiškai nebemoka derinti maisto produktų, todėl, manydami, kad valgo labai sveikai, iš tiesų tik kenkia savo organizmui.

Gyvensenos ligos – maisto derinimo pasekmė?

Pasak Lietuvoje veikiančios viešosios įstaigos „Ann Wigmore fondas“, kurios specialistai mokosi JAV gyvenusios lietuvių kilmės natūropatės, neapdoroto, gyvo maisto vartojimo pradininkės pasaulyje, įkurtame Hipokrato institute, direktoriaus Pauliaus Jaruševičiaus, apie maisto derinimą būtina kalbėti dėl to, kad šiuolaikinis žmogus pradėjo ryti viską iš eilės. Būtent su šiuo nauju įpročiu, kuris ankstesniais amžiais buvo būdingas tik turtingųjų luomui, siejamos gyvensenos ligos – širdies ir kraujagyslių, vėžys ir II tipo diabetas. Anksčiau jos vargino tik turtuolius, kurie leisdavo sau apsiryti.

„Mus labai išmušė iš vėžių įvairūs sintetiniai maisto priedai – kvapikliai, skonio stiprikliai, konservantai ir pan. Visos šios cheminės medžiagos, kurios yra leistinos ir neva nežalingos, iškreipia mūsų supratimą apie maistą. Mes einame pro kepyklėlę ir negalime atsispirti iš jos sklindančiam kvapui. Jis veikia mus kaip narkotikas. Lygiai taip pat mums kvepia kava. Esame taip įpratę prie įvairių sintetinių kvapų, kad jau nebegalime atsirinkti, kas yra kas. Norisi visko vienu metu“, - aiškino P. Jaruševičius viename „Ann Wigmore fondo“ organizuojamos Gyvo maisto programos kursų.

Kodėl svarbu derinti maistą? Žinia, skirtingose virškinamojo trakto vietose yra skirtingo pH terpė: burnoje ji silpnai šarminė, skrandyje – labai stipriai rūgštinė, plonajame žarnyne – silpnai šarminė, storajame žarnyne – silpnai rūgštinė. Taigi organizmas taip surėdytas, kad skirtingas maistas yra virškinamas skirtingose jo vietose ir skirtingą laiką. Jeigu į skrandį patenka koncentruoti baltymai, pavyzdžiui, suvalgėme gabalą mėsos, išsiskiria pati stipriausia rūgštis ir virškinami jie 3-5 valandas, kol receptoriai pajunta, kad baltymai suskaidyti į amino rūgštis. Tuomet atsidaro prievartis ir maistas iškeliauja į dvylikapirštę žarną, kurioje susimaišo su tulžies skysčiu, neutralizuojančiu skrandžio rūgštį. Maistui keliaujant toliau terpė tampa silpnai šarminė.

Kokia tvarka valgyti produktus

„Taigi susidaro toks fenomenas. Jeigu mes, pavyzdžiui, suvalgėme riešutų, kurie yra koncentruoti baltymai ir rūgština organizmą, ypač jeigu nemirkyti, o iškart po jų – vaisių, kas vyksta? Riešutai, kaip baltymai, virškinami skrandyje. Jiems reikia labai stiprios rūgšties. O vaisiai yra angliavandeniai. Jie pradedami virškinti burnoje ir jiems reikia kuo greičiau patekti į plonąjį žarnyną, kadangi jie negali būti rūgštinėje terpėje. Taigi organizmas gauna prieštaringus signalus: vaisiams reikia kuo greičiau atsidurti plonojoje žarnoje, šarminėje aplinkoje, o baltymams reikia rūgštinės aplinkos, todėl skrandis faktiškai turi išskirti ir rūgštį, ir šarminti. Realiai tai sunkiai įmanoma, todėl vaisiai pradeda rūgti. Įsivaizduokite su seilėmis sumaišytus vaisius 39 laipsnių temperatūroje ir labai stiprioje rūgštyje. Per 1-2 valandas, kol jie laukia savo eilės, vaisiai tiesiog supūva.

Taigi jei mes rimtai pavalgome ir, nusprendę pasimaitinti sveikiau, po to iškart užkandame vaisių, jie stovi viršutinėje skrandžio dalyje ir pūdami mums sukelia intoksikaciją. Kai jie pagaliau nukeliauja į storąjį žarnyną, būna praradę viskas savo maistines savybes. Todėl visada reikia laikytis vienos paprastos taisyklės: iš pradžių valgome lengvą maistą (vaisius, termiškai neapdorotas salotas), po to – riebalų ir baltymų turintį maistą ir galiausiai visiškai baltyminį maistą. Tarp šių valgymų reikėtų padaryti bent pusvalandžio pertrauką. Jei nesigauna, bent jau reikėtų iš eilės sluoksniuoti, nes vaisiai, atsidūrę apačioje, vis tiek gana greitai nukeliaus tolyn“, - aiškino gyvo maisto propaguotojas.

Beveik su viskuo dera tik žalumynai. Netgi labai gerai juos maišyti su kitais produktais. Jeigu žalumynai valgomi su vaisiais, ne taip greitai įsisavinamas juose esantis cukrus.

Kokie vaisiai tarpusavyje nedera

Pasak pašnekovo, kai nuolat valgomas neteisingai suderintas maistas, prasideda įvairūs nemalonūs simptomai – ima pūsti vidurius, skaudėti skrandį ir pan. Mat rūgstant ir pelijant maistui organizmą intoksikuoja blogosios bakterijos. Pavyzdžiui, taip pat nedera riebus ir saldus maistas. Mat pirmiausiai organizmas įsisavina angliavandenius, o riebalus atideda į riebalinį sluoksnį. Vėliau tuos atidėtus riebalus sudeginti labai sunku.

„Beje, angliavandenių kraujyje yra vos kelioms minutėms, t. y. bėgdami mes sudeginame kraujyje esančius angliavandenius per dvi minutes ir tuomet organizmas pradeda skaidyti kitas medžiagas. Riebalinio sluoksnio mums užtenka maždaug 40 dienų. Būtent tiek laiko mes galime badauti, tačiau visi riebaluose sukaupti toksinai patenka į kraują, ir ima kamuoti nemalonūs simptomai – skaudėti galvą ir pan. Ir atvirkščiai: valgant suderintą maistą, į mūsų storąjį žarnyną nepatenka nesuskaidytos ir neįsisavintos maistinės medžiagos, dėl kurių organizmas rūgštėja, o rūgštinėje terpėje pradeda vystytis parazitai“, - aiškino pašnekovas.

Taip pat nedera košės su vaisiais, rūgštūs vaisiai netinka su krakmolingais, pavyzdžiui, bananas ir citrina. Su krakmolingais vaisiais reikia valgyti pusiau saldžius ir saldžius vaisius.

„Kas dar nesiderina tarpusavyje? Vaisiai ir daugelis daržovių, išskyrus žalėsius. Krakmolas ir baltymai, pavyzdžiui, bulvės ir kotletas. Juk jau žinome – krakmolas virškinamas burnoje ir trumpai, baltymai – skrandyje ir ilgai. Toliau – riebalai ir baltymai. Du skirtingos rūšies koncentruoti krakmolingi produktai, pavyzdžiui, ryžiai su bulvėmis, duona su bulvėmis. Du skirtingos rūšies koncentruoti baltyminiai produktai, pavyzdžiui, žuvis, skirtingos mėsos rūšys ir pieno produktai. Natūralu, kad po tokių derinių žmogus jaučiasi apsunkęs ir išpampęs“, - aiškino P. Jaruševičius.

O kas dera tarpusavyje? Krakmolas su šviežiomis daržovėmis ir žalėsiais. Baltymai su nekrakmolingomis daržovėmis ir žalėsiais bei daigais. Be to, reikia žinoti, kad išvirta morka ar burokėlis, skirtingai, pavyzdžiui, nuo brokolio, – jau krakmolinga daržovė.

Kiek laiko virškinamas skirtingas maistas

Rūgštūs vaisiai yra virškinami 1-1,5 val. Prie pastarųjų priskiriamos citrinos, apelsinai, kiviai, braškės, vyšnios, antaniniai obuoliai. Pusiau rūgštūs vaisiai virškinami maždaug viena valanda ilgiau. Tai dauguma obuolių, kriaušės, vynuogės, persikai, trešnės ir dauguma uogų. Saldūs vaisiai virškinami 3-4 valandų. Tai bananai, persimonai, džiovinti vaisiai, figos, razinos, datulės. Būtent dėl nevienodo virškinimo laiko negalima maišyti saldžių vaisių su rūgščiais.

„Kai mes pasidarome vaisių kokteilį, į kurį, pavyzdžiui, dedame banano, šiek tiek džiovintų vaisių, kurie yra labai saldūs, citrinos, apelsinų, kivių, braškių, galbūt kriaušių, vynuogių, manome, kad geriame sveiką gėrimą, o iš tiesų jis mūsų organizme tiesiog surūgsta. O kiek ne daug tereikia žinoti, kad pasidarytume sveiką kokteilį“, - svarstė P. Jaruševičius.

Jo teigimu, melionas arba arbūzas valgomas tik pats vienas – su niekuo nemaišomas, nebent su mėtomis ir žaliais lapais. Apskritai vienu kartu geriausia valgyti tik vienos rūšies vaisius. Tačiau vaisių nereikėtų padauginti per daug, kadangi jie labai saldūs. Rusijoje labai madinga vaisių valgymu paremta žaliavalgystė. Aš žinau, kad po pusmečio jie visi labai blogai jaučiasi. Vaisiai turėtų sudaryti ne daugiau 15 proc. suvalgomos maisto masės.

Riešutai ir sėklos virškinami 4 valandas. Virškinimo procesas lengvėja, jeigu jie mirkomi arba daiginami.

Daigai bei daržovės (agurkai, paprikos, šparagai, ropės, kaliaropės, ridikai, švieži žirniai, kopūstai, kalafiorai, brokoliai) virškinamos 2-3 val. Tiek pat virškinamos krakmolingos daržovės (pupelės, avinžirniai) bei pusiau krakmolingos daržovės (burokėliai, morkos). Avokadas virškinamas beveik 4 valandas. Jis derinamas su rūgščiais ir pusiau rūgščiais vaisiais, žalėsiais, bet netinka su krakmolingomis daržovėmis ir vaisiais bei sėklomis.

Natūralus valgymo ritmas

Dar viena maisto derinimo taisyklė: negerti valgant ir iš karto po valgio. Kita vertus, dieną reikėtų pradėti stikline vandens, geriausiai su citrina. Tai šarmina organizmą ir padeda jam valytis.

„Nuo 4 val. ryto iki vidurdienio biologiškai žmogaus organizmas valosi. Nuo 12 val. iki 20 val. mes maitinamės. Nuo 20 val. iki 4 val. ryto atstatinėjame save. Todėl iš ryto, tuo metu, kai organizmas valosi, neturėtume valgyti nieko sunkaus ir sotaus. Jeigu ryte valgomas sunkus maistas, organizmas sustabdo valymosi procesus, nes turi spręsti daug rimtesnę problemą – suvirškinti į jį patekusį neteisingai suderintą maistą. Tokiu atveju nėra jokių šansų nei numesti svorį, nei išsivalyti organizmą. Vien tik iki 12 val. nevalgant jokio sunkaus maisto, galima atsikratyti iki 15 proc. savo svorio. O štai sunkų, baltyminį, maistą reikia valgyti dienos viduryje – taip surėdyta mūsų organizmo fermentinė sistema“, - pasakojo „Ann Wigmore fondo“ direktorius.

Komentarai (0)