Žemė turi dar vieną mėnulį (0)
Mėnulis aplink Žemę skrieja daugiau nei 4 mlrd. metų, tačiau gali būti, kad ištikimas mūsų planetos draugas yra ne vienas.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Astronomai skelbia nustatę, kad pastovia orbita aplink Žemę ir Saulę skrieja dar vienas kosminis kūnas – 150 metrų skersmens asteroidas 2014 OL339.
Šis kosminį luitą liepos 29 dieną atsitiktinai pastebėjo astronomas Faridas Charas iš Čilės universiteto Antofagastoje. Išanalizavus jo orbitą nustatyta, kad šis asteroidas yra mūsų planetos kvazi mėnulis. Tokie palydovai nesisuka tiesiogiai aplink Žemę, bet kelyje aplink Saulę planeta bei šis kosminis kūnas užtrunka vienerius metus ir vis grįžta į tą pačią padėtį.
2014 OL339 elipsine orbita žvaigždę apskrenda per beveik 365 dienas. Kitaip sakant, asteroidas ir Žemė turi rezonansinę orbitą. Nustatyta, kad jis netoli mūsų planetos ratus suka jau maždaug 775 metus ir panašioje orbitoje turėtų išlikti dar apie 165 metus, rašo „New Scientist“. Pavojaus Žemei jis nekelia.
Orbitiniu rezonansu vadinamas reiškinys, kai du dangaus kūnai, besisukantys aplink trečiąjį, periodiškai gravitaciškai veikia vienas kitą, nes jų orbitos yra netoli viena kitos. Pavyzdžiui, 2:3 orbitinis rezonansas tarp Plutono ir Neptūno reiškia, kad Plutonas aplink Saulę per tam tikrą laiko tarpą apsisuka 2 kartus, o Neptūnas – 3. Stebėtojams iš Žemės susidaro įspūdis, kad 2014 OL339 skrieja pastovia orbita aplink mūsų planetą.
Panašių objektų aplink Žemę skrieja ir daugiau. Žymiausias iš jų – 5 km skersmens asteroidas Cruithne, kasmet priartėjantis prie Žemės atstumu, maždaug 30 kartų viršijančiu atstumą tarp Žemės ir Mėnulio. Stebint iš Žemės atrodo, kad asteroidas aplink mūsų planetą skrieja keista arklio pasagos formos trajektorija. Pirmą kartą Cruithne buvo pastebėtas 1986 metais, bet tik 1997-aisiais mokslininkai nustatė neįprastą jo orbitos trajektoriją.
Žemė turėjo ir daugiau nedidelių kvazi mėnulių, tačiau jie netoli mūsų planetos skriejo kur kas trumpiau. Manoma, kad šie mėnuliai Žemę gali lydėti šimtus ar net tūkstančius metų. Tokių palydovų turi Venera ir visos didžiosios planetos.
Mokslininkai tikisi, kad ateityje jiems pavyks nuodugniau ištirti šiuos objektus, kadangi jie išliko praktiškai nepakitę nuo pat Saulės sistemos susiformavimo.
