Kaskart pasirinkdami, sukuriate tuntą visatų su savo variantais, kurių gyvenimai gali labai skirtis. Tai iškelia daugybę moralės klausimų, nuo to, dėl ko galime kitiems „sau“ padėkoti iki mirusios vilties.

Tai primena karščiuojančios filosofo vaizduotės pagimdytą koncepciją, bet daugelis fizikų mano, kad multivisata yra tikra. Ir jie remiasi įrodymais – štai keturi būdai, kaip multivisata gali pasireikšti mūsų kasdieniame pasaulyje.

Bangos funkcija

Ši matematinė esybė aprašo bet kokios kvantinės sistemos savybes. Tokios savybės – pavyzdžiui, atomo sukinio kryptis – gali tuo pat metu turėti keletą reikšmių, tai yra, būti kvantinėje superpozicijoje. Bet vos tokią savybę išmatavę, gauname vieną reikšmę: – sukinio atveju, tai gali būti į viršų arba į apačią.

Pagal tradicinį kvantų mechanikos Kopenhagos interpretacijos aiškinimą, sakoma, kad bangos funkcija, ją matuojant, „kolapsuoja“, bet nėra aišku, kaip tai vyksta. (Tai iliustruoja garsusis nei gyvas nei miręs, kol nepažiūrima į dėžutę, Schrödingerio katino mintinis eksperimentas.) Multivisatoje bangos funkcija niekada nekolapsuoja: ji apibūdina savybę visose visatose. Šioje visatoje atomo sukinys yra į viršų, kitoje – į apačią.

Bangos dalelės dualumas

Žymiajame eksperimente, fotonai po vieną siunčiami link plyšių poros, su už jų esančiu fosforescuojančiu ekranu. Matuojant kurį nors plyšį, registruojami atskiri fotonai, lekiantys per vieną ar kitą plyšį. Bet nematuojant, ekrane susidaro interferencinis vaizdas, lyg kiekvienas fotonas būtų pralėkęs per abu plyšius tuo pat metu ir abiejuose difragavęs, kaip klasikinė banga.

Šis dualumas vadinamas pagrindine kvantų mechanikos mįsle. Pagal Kopenhagos interpretaciją, taip vyksta dėl bangos funkcijos kolapso. Netrukdomas kiekvienas fotonas per abu plyšius skrietų tuo pat metu: matavimas plyšyje priverčia jį „pasirinkti“. Tuo tarpu aiškinant interferencinio vaizdo susidarymą daugeliu pasaulių, kiekvienas fotonas eina tik per vieną plyšį. – Interferencinis vaizdas susidaro, kai fotonas sąveikauja savo klonu, skriejančiu per kitą plyšį lygiagrečiojoje visatoje.

Kvantiniai kompiuteriai

Nors kvantiniai kompiuteriai dar išgyvena kūdikystę, teoriškai jie yra neįtikėtinai galingi, galintys išspręsti sudėtingas problemas daug sparčiau, nei bet kuris įprastinis kompiuteris. Pagal Kopenhagos interpretaciją, taip yra, nes kompiuteris operuoja susietais „kubitais“, galinčiais užimti daug daugiau būsenų, nei dvi būsenos, prieinamos klasikinių kompiuterių „bitams“. Pagal multivisatos interpretaciją, taip yra, nes jie atlieka reikalingus skaičiavimus iš karto daugelyje visatų.

Kvantinė rusiška ruletė

Tai prilygsta Schrödingerio katino vaidmeniui. Reikės šautuvo, kurio veikimą kontroliuoja kvantinė savybė, tarkime, atomo sukinys, kuris išmatuotas gali turėti dvi įmanomas būsenas. Jei Kopenhagos interpretacija teisinga, yra jau girdėta 50-50 išgyvenimo tikimybė. Kuo daugiau kartų „sužaisite“, tuo mažiau tikėtina, kad išgyvensite.

Antra vertus, jeigu multivisata tikra, visada bus tokia visata kurioje „jūs“ gyvas, nesvarbu, kaip ilgai žaisite. Be to, visada galite joje atsidurti dėl išaukštinto „stebėtojo“ statuso kavntų mechanikoje. Tiesiog išgirstumėte spragtelėjimų seriją, kadangi šautuvas kaskart neiššautų – ir suvoktumėte esantis nemirtingas. Bet atsargiai: net jei turėtumėte kvantinį šautuvą, fizikai senai ginčijasi, kaip šis neklystamas eksperimentas pavyktų.

Rowan Hooper
New Scientist № 2990

Komentarai (14)