Pirmą kartą užfiksuotas mistinės tamsiosios medžiagos signalas. O sklinda jis iš... Saulės (3)
Visatos paslaptis gvildenantys mokslininkai jau ne vieną dešimtmetį ieško atsakymo, kas yra tamsioji medžiaga, kuri sudaro didžiąją dalį Visatos, nulemia jos sandarą, procesus. Lesterio universiteto (Didžioji Britanija) mokslininkai skelbia pirmą kartą žmonijos istorijoje tiesiogiai užfiksavę šios mistinės medžiagos signalą.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Tyrėjai teigia nustatę, kad Europos kosmoso agentūros kosminė observatorija „XMM-Newton“ užfiksavo vadinamųjų aksionų signalą. Jo šaltinis – mūsiškė Saulė. Manoma, kad tamsiosios medžiagos dalelės sklido iš žvaigždės branduolio, o susidūrę su Žemės magnetiniu lauku aksionai virto rentgeno spinduliais, skelbia TheGuardian.com.
Aksionai yra hipotetinės elementariosios vieningojo lauko dalelės, turinčios mažą masę ir nulinį elektros krūvį. Šios dalelės galėtų sąveikauti su medžiaga tik savo gravitaciniu lauku. Manoma, kad jos sudaro dalį tamsiosios medžiagos.
Naujojo tyrimo rezultatų patvirtinimas gali užtrukti kelerius metus, tačiau jei taip nutiks, tai turės milžinišką įtaką mokslininkų supratimui apie Visatą.
Nematoma tamsioji medžiaga, mokslininkų manymu, sudaro apie 85 proc. Visatos medžiagos. Svarstoma, kad Visatą apraizgęs tamsiosios medžiagos tinklas lemia viso kosmoso struktūrą, tačiau iki šiol tiesiogiai šios medžiagos užfiksuoti nepavyko.
Lesterio universiteto tyrėjai neįprastą signalą aptiko nagrinėdami teleskopo „XMM-Newton“ 15 metų fiksuotų matavimų duomenis. Jie pastebėjo, kad aparato fiksuojamas rentgeno spindulių srautas padidėdavo maždaug 10 proc., kuomet jis stebėjo Saulės apšviestą Žemės magnetinio lauko sritį.
Astronomas Andy Readas teigė, kad priimti Visatos modeliai to negalėjo paaiškinti. Anot jo, atmetus galaktikų, kitų žvaigždžių ir kitokių rentgeno spindulių šaltinių įtaką, šių spindulių intensyvumas kosmose turėtų būti vienodas, nesvarbu, kada atliekami matavimai.
Kadangi tradiciniai fizikos modeliai to paaiškinti negalėjo, mokslininkų žvilgsniai pakrypo į egzotiškesnes teorijas. O viena jų puikiai tiko. Joje sakoma, kad iš Saulės branduolio sklindančios teoretinės tamsiosios medžiagos dalelės, aksionai, pasiekę Žemės magnetinį lauką sukuria rentgeno spindulius.
„Jei šis modelis yra teisingas, tuomet tai tikrai gali būti aksionai ir jie gali paaiškinti dalį tamsiosios medžiagos“, – sakė A.Readas.
Karališkosios astronomų draugijos prezidentas Martinas Barstowas neslėpė nuostabos: „Tai yra nuostabus rezultatas. Jei bus patvirtinta, tai bus pirmasis tiesioginis tamsiosios medžiagos dalelių užfiksavimas ir atpažinimas. Mūsų Visatos teorijoms tai turės fundamentalią įtaką.“
Pagrindinis tyrimo autorius, George'as Fraseris, mirė šių metų kovą, vos baigus šį tyrimą ir pateikus jo rezultatus moksliniams žurnalams.
„Tikėtina, kad aksionai – galimai tamsiosios medžiagos dalelės – iš tiesų susikuria Saulės branduolyje ir virsta rentgeno spinduliais, pasiekę Žemės magnetinį lauką“, – rašė G.Fraseris.
Apie tamsiosios medžiagos egzistavimą mokslininkai diskutuoja dar nuo 1933 metų. Šios nematomos materijos ieškoma įvairiais eksperimentais, tačiau konkrečių įrodymų iki šiol nebuvo atrasta.
„Šie jaudinantys atradimai, aprašomi G.Fraserio tyrimo ataskaitoje, gali atverti langą į naują fizikos rūšį ir turėti didelę įtaką ne tik mūsų supratimui apie spinduliuotę, bet ir tamsiąją medžiagą, kuri dominuoja Visatoje“, – pastebėjo A.Readas.
Jei Lesterio universiteto tyrėjai išties aptiko aksionus, šios mistiškos dalelės yra neįtikėtinai lengvos – maždaug šimtą milijardų kartų lengvesnės nei elektronas.
Aksionai yra hipotetinės elementariosios vieningojo lauko dalelės, turinčios mažą masę ir nulinį elektros krūvį. Šios dalelės galėtų sąveikauti su medžiaga tik savo gravitaciniu lauku. Manoma, kad jos sudaro dalį tamsiosios medžiagos.
Naujojo tyrimo rezultatų patvirtinimas gali užtrukti kelerius metus, tačiau jei taip nutiks, tai turės milžinišką įtaką mokslininkų supratimui apie Visatą.
Išdavė magnetinis laukas
Nematoma tamsioji medžiaga, mokslininkų manymu, sudaro apie 85 proc. Visatos medžiagos. Svarstoma, kad Visatą apraizgęs tamsiosios medžiagos tinklas lemia viso kosmoso struktūrą, tačiau iki šiol tiesiogiai šios medžiagos užfiksuoti nepavyko.
Lesterio universiteto tyrėjai neįprastą signalą aptiko nagrinėdami teleskopo „XMM-Newton“ 15 metų fiksuotų matavimų duomenis. Jie pastebėjo, kad aparato fiksuojamas rentgeno spindulių srautas padidėdavo maždaug 10 proc., kuomet jis stebėjo Saulės apšviestą Žemės magnetinio lauko sritį.
Astronomas Andy Readas teigė, kad priimti Visatos modeliai to negalėjo paaiškinti. Anot jo, atmetus galaktikų, kitų žvaigždžių ir kitokių rentgeno spindulių šaltinių įtaką, šių spindulių intensyvumas kosmose turėtų būti vienodas, nesvarbu, kada atliekami matavimai.
Kadangi tradiciniai fizikos modeliai to paaiškinti negalėjo, mokslininkų žvilgsniai pakrypo į egzotiškesnes teorijas. O viena jų puikiai tiko. Joje sakoma, kad iš Saulės branduolio sklindančios teoretinės tamsiosios medžiagos dalelės, aksionai, pasiekę Žemės magnetinį lauką sukuria rentgeno spindulius.
„Jei šis modelis yra teisingas, tuomet tai tikrai gali būti aksionai ir jie gali paaiškinti dalį tamsiosios medžiagos“, – sakė A.Readas.
Karališkosios astronomų draugijos prezidentas Martinas Barstowas neslėpė nuostabos: „Tai yra nuostabus rezultatas. Jei bus patvirtinta, tai bus pirmasis tiesioginis tamsiosios medžiagos dalelių užfiksavimas ir atpažinimas. Mūsų Visatos teorijoms tai turės fundamentalią įtaką.“
Pagrindinis tyrimo autorius, George'as Fraseris, mirė šių metų kovą, vos baigus šį tyrimą ir pateikus jo rezultatus moksliniams žurnalams.
„Tikėtina, kad aksionai – galimai tamsiosios medžiagos dalelės – iš tiesų susikuria Saulės branduolyje ir virsta rentgeno spinduliais, pasiekę Žemės magnetinį lauką“, – rašė G.Fraseris.
Apie tamsiosios medžiagos egzistavimą mokslininkai diskutuoja dar nuo 1933 metų. Šios nematomos materijos ieškoma įvairiais eksperimentais, tačiau konkrečių įrodymų iki šiol nebuvo atrasta.
„Šie jaudinantys atradimai, aprašomi G.Fraserio tyrimo ataskaitoje, gali atverti langą į naują fizikos rūšį ir turėti didelę įtaką ne tik mūsų supratimui apie spinduliuotę, bet ir tamsiąją medžiagą, kuri dominuoja Visatoje“, – pastebėjo A.Readas.
Jei Lesterio universiteto tyrėjai išties aptiko aksionus, šios mistiškos dalelės yra neįtikėtinai lengvos – maždaug šimtą milijardų kartų lengvesnės nei elektronas.
(37)
(0)
(37)