Amžinosios ugnies paslaptį paaiškina metalas  (0)

Pietų Turkijoje liepsnoja niekados neužgęstančios ugnys. Liepsnos negęsta tūkstančius metų, bet jas maitinančio metano šaltinis buvo paslaptis – iki šiol.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Besiskverbiančios dujos maitina dešimtis pusmetrio aukščio liepsnų Yanartas vietovėje, kas turkiškai reiškia „liepsnojantys akmenys“. Manoma, kad šios liepsnos įkvėpė Homerą sukurti Illiadoje liepsnomis alsuojančią Chimerą.

Bet liepsnas maitinančios dujos atsiranda ne iš biologinių procesų – buvo manoma, kad toks abiotinis metanas susidaro daug aukštesnėse temperatūrose, nei Yanartase.

Dabar Giuseppe Etiope iš Nacionalinio geofizikos ir vulkanologijos instituto Romoje, tikriausiai rado atsakymą. Dirbdamas drauge su Arturu Ionescu'u iš Babes-Bolyai universiteto Cluj-Napoca, Rumunijoje, jis parodė, kad rutenis, retas metalas, randamas įkaitusiose uolienose po vietove, gali veikti kaip katalizatorius, laboratorijoje leidžiantis metanui susiformuoti žemesnėje, nei 100 °C – panaši temperatūra yra ir Yanartase (Geofluids, DOI: 10.1111/gfl.12106).

„Šie rezultatai rodo, kad metano susidarymas įmanomas daug žemesnėje temperatūroje, nei anksčiau manyta,“ sako Michaelas Whiticaris iš Viktorijos universiteto Kanadoje.

Šis eksperimentas pirmasis parodė, kad Yanartase randama tokia rutenio forma, kokia gali taip veikti.

„Gali būti nemažai abiotinio metano ir kitur,“ sako Etiope. „Tai gali būti naujas angliavandenilių šaltinis.“


Robin Wylie
New Scientist № 2991

Aut. teisės: www.technologijos.lt
(23)
(0)
(23)

Komentarai (0)