Iškasta „jūrų pabaisa“ užbaigė gyvybės evoliucijos dėlionę  (0)

Mokslininkai rado tai, ko ieškojo ištisus dešimtmečius.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Jiems pavyko iškasti pirmąją ichtiozauro-amfibijos fosiliją, kuri užpildė didelę supratimo apie gyvūnų evoliuciją spragą. Paleontologai jau seniai žinojo, kad ichtiozaurai – į delfinus panašios „jūrų pabaisos“ gyveno maždaug prieš 250 milijonų metų ir vėliau evoliucionavo į sausumoje gyvenusius roplius. Tačiau nebuvo rasta nė viena liekana tarpinio padaro, kuris jau būtų prisitaikęs ropoti žeme, bet taip pat dar galėtų gyventi ir vandenyje. „Pagaliau mes turime fosiliją, kuri įrodo šį perėjimą“, – teigia Žemės ir planetų mokslų katedros Kalifornijos universitete profesorius Ryosuke Motani. Kartu su tarptautine mokslininkų komanda jis šį atradimą padarė Kinijoje Anhui provincijoje. Motani su kolegomis rado maždaug 248 milijonų metų senumo fosiliją. Jos ilgis apie pusė metro. Gyvis turėjo didelius, lanksčius plaukmenis, kurie taip pat leido „amfibijai“ vaikščioti ir žeme.

Pirmieji ichtiozaurai, visiškai prisitaikę gyvenimui vandenyje, tokių plaukmenų neturėjo. Tačiau jie pasižymėjo ilgu, snapą primenančiu snukiu, bei paprastesniais „pelekais“. Tuo tarpu naujoji iškasena turėjo trumpą, buką snukį, kuris labai panašus į daugelio sausumos roplių.

Remiantis informacija apie jų anatomijos ypatumus, amfibiniai ichtiozaurai (dar žinomi kaip Cartorhynchus lenticarpus) tikriausiai nebuvo greiti plaukikai, aiškino Motani. Vietoje to, jie tikriausiai didžiąją savo laiko dalį praleisdavo sukiodamiesi vandenyno dugne aplink lengvai pasiekiamą grobį, kaip pavyzdžiui, krevetes.

Ši fosilija yra pirmoji tokio pobūdžio iškasena, tačiau tikriausiai nepaskutinė. Todėl tęsiant tyrimus bei paieškas galime tikėtis naujų įžvalgų apie paslaptingąsias priešistorines amfibijas.

„Egzistuoja ir daugiau ichtiozaurų protėvių formų, kurios dar laukia mūsų ieškojimų“, – žurnalui „Science“ teigia Lježo universiteto (Belgija) stuburinių gyvūnų paleontologas Valentin Fischera.

Mokslininkų komandą sudarė: Anhui geologijos muziejaus, Kinijos mokslų akademijos, Čikagos Gamtos muziejaus, Milano, Kalifornijos, Davis ir Pekino universitetu atstovai.

Studija apie naują radinį skelbiama internetiniame lapkričio mėnesio žurnale „Nature".

(36)
(3)
(33)

Komentarai (0)