Grėsminga Saulės dėmė vėl atsigręžė į Žemę ir šįsyk ji dar didesnė (0)
Didžiausia Saulės dėmė per pastaruosius 24 metus ir vėl gręžiasi Žemės link. Ir panašu, kad ji dar padidėjo. Jeigu į Žemę atsigręžusi dėmė sugeneruos vainikinės masės išsiveržimų, geomagnetinės audros gali sutrikti palydovų veiklą ar elektros energijos tiekimo sistemas, rašo phys.org.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Praėjusį mėnesį aktyvusis Saulės regionas, žinomas kaip AR12192, linksmino žmoniją, nes buvo aiškiai matomas ir plika akimi (į Saulę saugu žiūrėti tik užsidėjus tamsintus akinius), taip pat sukėlė ir Saulės žybsnių.
Nusigręžusi nuo Žemės ir kurį laiką praleidusi kitoje Saulės pusėje, dėmė dar nesiliovė mūsų stebinti.
AR12192 trečiadienį pasisuko Žemės link ir ji buvo dar padidėjusi. Charlesas Lindsey'us iš Šiaurės vakarų tyrimų asociacijos (JAV) sekė, kaip dėmė kinta, nuo to laiko, kai ji prieš keletą savaičių pasisuko į vakarinį Saulės kraštą. Jis nustatė, kad dėmė padidėjo labai reikšmingai.
Žiūrint iš Žemės Saulė apsisuka per 27 dienas. Nuo to laiko mes dėmės tiesiogiai nematėme. Tačiau naudodami helioseismologinę techniką – akustinę holografiją, kurią sukūrė dr. Ch. Lindsey'us ir Dougas Brounas – mokslininkai gali „pamatyti“ aktyvius regionus ir tolimoje pusėje, skaičiuodami regresinius virpesius (bangas).
Tyrėjų technika naudojama tyrinėti dėmes esančias už mūsų matymo ribų.
Į Žemę Saulės paleidžiami vainikinės masės išsiveržimai mūsų planetoje gali sukelti geomagnetines audras, kurios sutrikdo palydovų ar net elektros tinklų darbą. Didesnės dėmės už AR 2192 sukelta audra 1989 m. sutrikdė Kvebeke (Kanadoje) esančios elektrinės darbą.
Nusigręžusi nuo Žemės ir kurį laiką praleidusi kitoje Saulės pusėje, dėmė dar nesiliovė mūsų stebinti.
AR12192 trečiadienį pasisuko Žemės link ir ji buvo dar padidėjusi. Charlesas Lindsey'us iš Šiaurės vakarų tyrimų asociacijos (JAV) sekė, kaip dėmė kinta, nuo to laiko, kai ji prieš keletą savaičių pasisuko į vakarinį Saulės kraštą. Jis nustatė, kad dėmė padidėjo labai reikšmingai.
Žiūrint iš Žemės Saulė apsisuka per 27 dienas. Nuo to laiko mes dėmės tiesiogiai nematėme. Tačiau naudodami helioseismologinę techniką – akustinę holografiją, kurią sukūrė dr. Ch. Lindsey'us ir Dougas Brounas – mokslininkai gali „pamatyti“ aktyvius regionus ir tolimoje pusėje, skaičiuodami regresinius virpesius (bangas).
Tyrėjų technika naudojama tyrinėti dėmes esančias už mūsų matymo ribų.
Į Žemę Saulės paleidžiami vainikinės masės išsiveržimai mūsų planetoje gali sukelti geomagnetines audras, kurios sutrikdo palydovų ar net elektros tinklų darbą. Didesnės dėmės už AR 2192 sukelta audra 1989 m. sutrikdė Kvebeke (Kanadoje) esančios elektrinės darbą.
(22)
(1)
(21)