Žiemos prognozės: kokių Kalėdų laukti? (0)
Jei per Martyno dieną - lapkričio 11-ąją - antis vandenyje, tai per Kalėdas - bus ant ledo. Taip byloja senolių išmintis, o ja tikintys prognozuoja, kad Kalėdos bus baltos. Tačiau klimatologai sniego per šventes prognozuoti nesiryžta ir tikina, kad greičiausiai žiema bus permaininga.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Klimatologai žada šiltą žiemą
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos klimatologas Justinas Kilpys pripažįsta, kad prognozės keičiasi labai greitai. Dar parėjusią savaitę ilgalaikė prognozė rodė, kad žiema bus labai šilta, tačiau dabar atrodo, kad greičiausiai sulauksime įprastos lietuviškos žiemos.
„Jei dar prieš savaitę atrodė, kad gruodis bus labai šiltas, dabar atrodo, kad gruodis bus vidutiniškas, gal tik pajūryje bus šilčiau nei paprastai. Kritulių neturėtų būti daug. Sausis pagal dabartines prognozes turėtų būti šiltesnis, galime sulaukti daugiau kritulių – šlapdribos ir lietaus. O vasaris turėtų būti įprastas“, - sako klimatologas.
Prognozuojama, kad pirmomis gruodžio savaitėmis spaus lengvas šaltukas, debesų sluoksnis bus plonas, pro jį švies saulė.
Lietuvoje paprastai vidutinė žiemos temperatūra yra apie -4 laipsnius, pastarosiomis žiemomis ji būdavo kiek aukštesnė – apie -3 laipsnius. Panašu, kad ir šiais metais žiemos vidutinė temperatūra išliks tokia pat.
Vyrauja permainingos žiemos
Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros vedėjas Arūnas Bukantis sako, kad pastaraisiais metais žiemos pasižymi ypatingai dideliais temperatūrų svyravimais.
„Jie pasireiškia tokiomis dviejų ar trijų savaičių šilumos ir šalčio bangomis. Tai reiškia, kad temperatūra gali viršyti daugiametį vidurkį 4-5 laipsniais ir čia pat po kelių savaičių temperatūra nukrenta keliais laipsniais žemiau vidutinės daugiametės. Taip susidaro kontrastingas temperatūros fonas, dėl kurio gali taip ir nesusiformuoti pastovi sniego danga. Paprastai ji nutirpsta net du tris kartus per žiemos sezoną. Pašalo paviršinis sluoksnis atitirpsta arba viduržiemį jis iš viso išnyksta“, - sako A. Bukantis.
Permainingos žiemos vyrauja pastaruosius du ar tris dešimtmečius. Tam, anot mokslininko, įtakos turi ir klimato atšilimas. Arktyje sparčiai tirpstantys ledynai.
Senolių spėjimai pasitvirtina
Gamtos mokslų daktaras ir etnologas Libertas Klimka dažnai orus spėja remdamasis senolių išmintimi.
„Jei per Martyno dieną – lapkričio 11-ąją – antis arba žąsis ant vandens, tai per Kalėdas bus ant ledo. Arba sakoma: Martynas su bradu, Kalėdos su ledu. Šiais metais Martyno diena nebuvo šilta, bet šalnų taip pat nebuvo, tad manau, kad Kalėdos gali būti baltos.
Anksčiau kaime pagrindiniai stebėjimai, kokie bus ateinantys metai, būdavo daromi nuo gruodžio 13 dienos. Ši diena vadinama Šv. Liucijos arba šviesos diena, nes nuo tada vakarai nebetrumpėja. Buvo sakoma, kokia bus gruodžio 13 diena, toks bus sausis, 14 diena parodo, koks bus vasaris ir taip toliau. Kiekviena diena atspindi kiekvieną mėnesį ir taip iki pat Kalėdų“, - sako L. Klimka.
Etnologas ne vienerius metus atlieka tokius stebėjimus ir tikina, kad labai dažnai jie pasitvirtina.
„Vadinasi, liaudiški stebėjimai dar nėra praradę savo vertės. Šiemet buvo daug netikėtų oro pasikeitimų, nes yra aktyvios saulės metai, saulės dėmių daug, bet remiantis šiais stebėjimais man neblogai pasiseka išsirinkti laiką atostogoms“, - juokiasi mokslininkas.
Pasak jo, žiemos orus dar galima spėti ir rugsėjo 29 dieną, per Mykolines. Ryte reikėtų pasižiūrėti, iš kurios pusės pučia vėjas arba, kaip sakydavo senoliai, iš kurios pusės vėjas atbėga.
„Jei šiaurės vėjas pučia, vadinasi, žiema bus labai šalta ir snieginga, jei iš rytų vėjas – tuomet bus vėjuota, jei iš vakarų – su atlydžiais. Bet šį kartą Mykolinės buvo beveik be vėjo, tai galėtų reikšti, kad žiema bus nei šiokia nei tokia, vidutinė“, - spėja L. Klimka.
Paukščiai neskuba į lesyklas
Nors kitą savaitę prasideda kalendorinė žiema, gamtoje – vis dar rudeniškos nuotaikos. Gamtininkas Selemonas Paltanavičius mano, kad iki Kalėdų rimtos žiemos greičiausiai nesulauksime.
„Daug ką sumaišė šių metų ruduo ir ypač lapkritis. Jis buvo labai netradiciškai šiltas ir pastovus, be stiprių šalnų ir atšalimų, tik pačioje pabaigoje iškrito sniegas. Žiūrint į lapkričio pabaigą, galima manyti, kad jei ir vėstų orai, tai vis tiek žiemos pradžia turėtų būti labai švelni, galbūt sulauksime šiek tiek šaltuko, bet didelio šalčio neturėtų būti.
Gamtoje dar tvyro rudeniškos nuotaikos. Keista, kad iki šiol iš Šiaurės neatskrido jokie paukščiai. Būdavo atskrenda svirbeliai, tūbuotieji suopiai, čimčiakai. Jų visai nėra šiais metais. Ką tai reiškia? Gali būti keli paaiškinimai. Galbūt ši vasara Šiaurėje buvo sudėtinga ir paukščiai sulaukė nedaug palikuonių. Kitas dalykas – gali būti, kad jie yra kažkur pakeliui, bet pas mus dar neatskrido“, - spėja gamtininkas.
Rudeniškas nuotaikas gamtoje atspindi ir tai, kad paukščiai kol kas visai nesilanko lesyklose. Vadinasi, dar daug maisto randa ir gamtoje.
„Briedžiai ir taurieji elniai prieš rimtesnę žiemą susirinkdavo į savo žiemos ganyklas, ten, kur galėtų maitintis visą žiemą, kur rastų karklynų šakelių. Bet šiemet jie kol kas sutinkami visur, dar neskuba į žiemavietes. Toks žvėrių ir paukščių elgesys tik patvirtina, kad greito orų pokyčio laukti nevertėtų“, - tikina S. Paltanavičius.
(9)
(3)
(6)