Ar gali vienas žmogus, net jei jis – Dievo vietininkas Žemėje, sukelti ryžtingus veiksmus dėl globalinio atšilimo?

Jo žinią viso pasaulio kongregacijose paskleis katalikų dvasininkai, prieš JT klimato susitikimą, įvyksiantį gruodį Paryžiuje, mobilizuodami visuomenės spaudimą dėl veiksmų. Enciklika gali būti paskelbta jau kovą, ir gali būti pateikta kaip biblinė parabolė apie gerąjį samarietį, mokanti, kad turime justi atsakomybę prieš kitus žmones.

Tai bus pirmoji enciklika apie susirūpinimą dėl globalių aplinkosaugos problemų ir bus „svarbus kelrodis“ visiems katalikams remti veiksmus dėl klimato kaitos, sako vyskupas Marcelo Sánchez Sorondo, Vatikano Mokslų ir socialinių mokslų popiežiškosios akademijos kancleris. Praėjusią gegužę jis ten organizavo susirinkimus, kur buvo diskutuojama apie mokslą ir klimato kaitos poveikį. Dalyviai paskelbė stiprų pareiškimą, padėjusį enciklikos pagrindą ir nustačiusios jos toną.

Popiežiaus kreipimosi labiausiai tikėtina kryptis bus tai, kad nepavykusi kova su klimato kaita pasaulio neturtingiausiesiems padarys neproporcingai didelę žalą. „Liūdniausia, kad skurdžiausi trys milijardai nuo klimato kaitos padarinių, tokių kaip jūros lygio kilimas ir sausros, nukentės labiausiai, bet bus mažiausiai prie jos sukėlimo prisidėję,“ sako Veerabhadran Ramanathan, klimatologas iš Scripps Okeanografijos instituto San Diege, Kalifornijoje, ir Vatikano enciklikos mokslinis patarėjas.

„Tuo tarpu kaltinti reikėtų turtingiausią pasaulio milijardą, atsakingą už 50 – 70 procentų šiltnamio efektą sukeliančių dujų.“ Jis tikisi, kad būtent tuo ir remsis popiežiaus moralinis priesakas pakeisti tai, kas popiežiaus nuomone, yra globali neteisybė.

Mokslininkai ir religiniai veikėjai, palaikantys nedelstinus veiksmus, tikisi, kad susitelkęs į moralinę, o ne mokslinę ar ekonominę reikalo pusę, popiežius gali padėti įtikinti klimato skeptikus, apeliuodamas į jų sąžinę.

„Mokslas padarė tiek, kiek galėjo, o dabar yra politikos kūrėjų sritis įgyvendinti veiksmus, reikalaujančius elgesio pokyčių,“ pabrėžia Ramanathan. „Kaip mokslininkas, neturiu autoriteto reikalauti elgesio pokyčių, tačiau religiniai lyderiai turi.“

Popiežiaus kreipimasis taip pat gali įtikinti kai kuriuos atkakliausius veiksmų, stabdančių klimato kaitą, oponentus: evangelikų JAV atlikta 3022 amerikiečių apklausa, kurią lapkritį paskelbė Public Religion Research Institute Vašingtone, parodė, kad vos 27 procentai baltųjų evangelikų protestantų pasisakė tikintys, kad klimato kaita yra sukelta žmonių.

„Popiežiaus enciklika gali sukrėsti ir grąžinti į tikrovę milijonus evangelikų,“ mano Richard Cizikas, New Evangelical Partnerystės vardan bendro gėrio Fredericksburge, Virdžinijoje, prezidentas. „Tai gali būti tikrai svarbus pokytis, kadangi daug evangelikų tebėra užvaldžiusi dešiniojo sparno politinė ideologija ir apokaliptinė teologija.“

Tai gali sukelti atgarsį ir JAV Kongrese, kurio mažne trečdalis narių yra katalikai – pasiskirstę maždaug vienodai taip demokratų ir respublikonų.

Bet ne visi įsitikinę, kad šis žingsnis padarys didelę įtaką. „Mažai tikėtina, kad bet koks vienas veiksmas, netgi ko nors tokio įtakingo, kaip popiežius, staiga pakeis pasaulinį politikos vaizdą,“ abejoja Naomi Oreskes, mokslo istorikė iš Harvardo universiteto. „Bet daugelis mūsų viliasi, kad popiežiaus autoritetas kai kam padės prisiminti ir permąstyti šį klausimą.“

Andy Coghlan
New Scientist № 3004

Komentarai (3)