Specialistai perspėja: šilta žiema nieko gero nežada (0)
Specialistai perspėja, kad šilta žiema – nieko gero nežada tiems, kas bijo erkių. Šioms nespėjus užšalti per žiemą, jų antplūdis pavasarį – garantuotas. Tas pats pasakytina ir apie uodus bei lauko, daržo kenkėjus. Ar gali būti taip, kad ateityje nuo įvairių parazitų turėsime gintis ištisus metus? O galbūt šį pavasarį mūsų laukia erkių sukeliamų infekcinių ligų protrūkis?
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Tik atšąla ir lauko graužikai artinasi žmogaus link
Biologas Liutauras Grigaliūnas sutinka, kad jeigu žiema sąlyginai šilta, ji tinkama sėkmingai peržiemoti lauko ir daržo kenkėjams, taip pat kraujasiurbėms erkėms.
„Ši žiema sąlyginai švelni, nėra sniego ir šalčio, kad iššaltų tie, kurie žiemoja dirvoje, po nesugrėbtais lapais. Tas pats pasakytina ir apie erkes, joms šilta žiema yra palanki. Jų daugiau išgyvens negu šaltą žiemą“, - perspėjo biologas.
Nors lauke spaudžia palyginti nedidelis šaltukas, įvairiems graužikams natūraliai gamtoje rasti maisto jau nebelabai yra kur, dėl to jie ir ieško, kur šilčiau, ir kur skanesnis kąsnis.
„Žolės sudžiūsta, sėklos supūva, vieną kitą, žinoma, galima dar rasti, bet vis tiek, kai tik ima šalti, natūralus graužikų gyvenimo būdas verčia juos eiti arčiau žmogaus būstų. Vienos rūšys pastoviai linkusios gyventi prie žmogaus – naminės pelės, žiurkės, o grynai laukinės rūšys į miestus neina, bet jeigu žmonių būstai yra arčiau natūralios gamtos, tada galima su jais susidurti“, - dėstė L. Grigaliūnas.
Išėjo kalėdinės eglutės – grįžo su erke
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro Epidemiologinės priežiūros skyriaus vedėjo pavaduotoja – medicinos entomologė Milda Žygutienė patikino, kad tikimybė, jog kažkam viduryje sausio galėtų įsisiurbti erkė – tikrai maža, nes yra įšalas ir sniego dangos miškuose kur ne kur dar yra. Tačiau nuo to nėra niekas apsaugotas.
„Paskutiniaisiais metais lapkritis dar būna pakankamai šiltas ir kartais net iki gruodžio vidurio laikosi šiluma, taigi aktyvių erkių miškuose aptinkama. Aišku, tokiu netipiniu laiku jų gausa mažesnė. Jeigu kalbėtume apie erkių aktyvumo periodą, Lietuvoje jis iš tikrųjų labai prailgėjo ir lieka labai trumpas laiko tarpas, kai erkių aktyvių nėra“, - aiškino entomologė.
Ji mena, kad pernai pavasaris buvo labai ankstyvas, erkės buvo aktyvios nuo kovo pradžios, o 2013-ųjų gruodis buvo labai panašus į 2014-ųjų gruodį. Tuo metu, kaip mena pašnekovė, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro stacionaruose dar buvo aktyvių erkių.
„Nors erkių gausa netipiniu laiku nedidelė, žmonės turėtų išlikti budrūs. Europoje yra registruota atvejų, kai ėjo kirsti kalėdinės eglaitės ir parsinešė erkę ir susirgo erkiniu encefalitu. Aišku, kad tai itin retas atvejis, bet tai gali įvykti. Jeigu pataikysi, kai erkė miega, ir išjudinsi paklotą, ji užsikabins už rūbų ir vėliau gali patekti prie kūno ir įsisiurbti“, - perspėjo M. Žygutienė.
Jos teigimu, klimato šiltėjimas iš tiesų ilgina visų nariuotakojų kraujasiurbių egzistencijos periodą, taigi kyla didesnis pavojus, kad galima užsikrėsti jų platinamomis ligomis.
Pražys žibutės, atsibus ir erkės
Anot entomologės, pavasarį suaktyvėjus erkėms nereikėtų labai baimintis dėl jų sukeliamų ligų, nes tas pavojus jau ir taip yra labai didelis. Daugiau didėti jis nelabai gali. Panaši erkių aktyvumo tendencija stebima jau keleri metai.
„Tris paskutinius metus fiksuojamasbeveik vienodas sergamumas. Mes laikome, kad jis yra didelis ir visos trys Baltijos šalys yra pirmaujančios Europoje pagal šį rodiklį. Bet klimato šiltėjimas yra tik viena iš sąlygų. O šiaip Lietuvoje yra nepaprastai geros sąlygos erkėms veistis, egzistuoti ir dėl to jų yra daug. O kuo jų daugiau, tuo didesnis skaičius užsikrėtusių“, - teigė M. Žygutienė.
2013 m. Lietuvoje registruoti 2567 Laimo ligos atvejai (86,8 atvejo tenka 100 000 gyventojų) ir 501 erkinio encefalito atvejai (arba 16,9 atvejo/100 000 gyventojų).
Paklausta, kokios sąlygos erkėms veistis yra palankiausios, pašnekovė pabrėžė, kad erkės yra labai nereiklios, joms pakanka drėgmės. Jas žudančiai veikia tik didelis šaltis, bet tuo pačiu turi nebūti ir sniego. Todėl šiemet sąlygos erkių išlikimui yra labai palankios ir pavasarį eidami į mišką jų turėsime saugotis kaip niekad.
„Pas mus retai taip būna, paprastai šalčiai eina kartu su sniegu, o erkės prie to prisitaikiusios. Jeigu tik yra pakankamai drėgmės, gera miško paklotė, yra kur pasislėpti nuo išdžiūvimo – erkėms būna viskas gerai. Blogai joms būna tuomet, kai vasarą – sausra. Bet turi būti tikra sausra, o ne tik, kad karšta ir kažkiek lietus palija. Per sausrą labai išdžiūsta dirvos paviršius ir atsiranda pavojus prarasti drėgmę, o tai veikia žudančiai“, - aiškino M. Žygutienė.
Ji pabrėžė, kad paprastai vos tik dirvos paviršius sušyla iki šešių, septynių laipsnių šilumos, erkės tampa aktyvios.
„Tų erkių yra tiek Lietuvoje, kad negalima net dvejoti, kad jų bus mažiau. Su pirmomis žibutėmis ir galima tikėtis. Kai tik jų atsiras ir patrauksime į miškus, galime tikėtis, kad erkių jau bus aktyvių“, - paklausta, ko laukti artėjant pavasariui, sakė entomologė. Ji pabrėžė, kad būtina likti budriems ir erkių nuolat saugotis. Geriausia tai daryti skiepijantis nuo erkinio encefalito.
Nuo erkių būtina saugoti ir savo keturkojus augintinius, braidančius net po kiemo žolę. Kitaip - nesisaugojimas gali baigtis mylimo augintinio mirtimi.
Būtina atkreipti dėmesį, kad jei nuo erkinio encefalito galima pasiskiepyti, nuo Laimo ligos jokių vakcinų nėra.
Profesorius: naujų virusų ateina, tačiau didelių grėsmių nematau
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Užkrečiamųjų ligų katedros profesorius Algirdas Šalomskas teigė sutinkantis, kad dėl klimato kaitos iš tiesų gali atsirasti ne tiek naujų, tiek Lietuvai neįprastų virusų. Tačiau jie daugiau grėsmės kelia gyvuliams, o ne žmonėms.
„Šis procesas gali vykti, tai priklauso nuo oro sąlygų ir daugiausiai susijęs su kraujasiurbiais vabzdžiais, su virusais, kuriuos jie gali pernešti. Gali virusai ateiti ir su gyvūnų migracija, jeigu ji padidėtų iš pietinių šalių. Su jais kartu gali ateiti ne tik virusai, bet ir Lietuvai neįprasti parazitai, kurie anksčiau nebuvo registruoti“, - teigė LSMU profesorius.
Anot pašnekovo, dalis iš kitų šalių ateinančių naujų ligų, gali būti pavojingos ne tik gyvūnams, bet ir žmonėms, pavyzdžiui, Vakarų Nilo karštinė. Šios ligos virusus perneša uodai. Anksčiau ši liga Lietuvoje nebuvo registruojama, jos protrūkiai karts nuo karto užeidavo tik Pietų Europoje.
„Bet tai susiję ne tik su uodais, bet ir migruojančias paukščiais, jie irgi gali atnešti (virusus – red. past.). Taigi pavojaus šiek tiek gali būti ir žmogui“, - perspėjo A. Šalomskas.
Paklaustas, ar nuo to žmogus gali apsisaugoti, profesorius minėjo, kad vienas iš būdų – pastangos naikinti uodus. „Reikėtų, kad bent jau gyvenamojoje aplinkoje nebūtų balų, griovių su vandeniu. Nežinau, ar nuo to yra vakcina sukurta“, - svarstė A. Šalomskas.
Vis tiktai, perklausus, ar žmogui vertėtų baimintis dėl klimato kaitos tykančių naujų pavojų, pašnekovas tikino didelių pavojų nematantis.
„Plinta Europoje ligos, kurių anksčiau nebuvo – tarkime, mėlynojo liežuvio liga, ji pavojinga avims, taip pat naujai apibūdinamas Šmalenbergo ligos virusas (pavojingas galvijams, avims ir ožkoms – red. past.). Anksčiau panašūs virusai buvo registruojami tik Afrikoje, matyt, pateko į Europą su kraujasiurbiais vabzdžiais. Esant palankiam vėjui, jie gali sukeliauti tolimus atstumus“, - vardijo mokslininkas. Tačiau jis pabrėžė, kad žmogui šios ligos nėra perduodamos. Kol kas viena pavojingiausių ligų žmogui, kurias gali perduoti kraujasiurbiai, išlieka erkinis encefalitas.
(16)
(0)
(16)