Mokslininkų planuose – „skambučiai“ ateiviams (0)
Jau kelis dešimtmečius neįprastų signalų kosmose ieškantys mokslininkai svarsto galimybę imtis atvirkštinių veiksmų: siųsti signalus į gretimas žvaigždžių sistemas. Gal tai padės atrasti ateivius?
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Astronomai planuoja siųsti signalus radijo teleskopais į šimtus žvaigždžių sistemų, esančių maždaug 20 šviesmečių spinduliu nuo Žemės, praneša Dailymail.co.uk. Toks planas, kurį pasiūlė nežemiškų civilizacijų ieškančio SETI instituto Kalifornijoje mokslininkai, jau dabar vadinamas vienu reikšmingiausių žmonijos postūmių kosmoso tyrimuose.
Mokslininkai pastebi, kad iki šiol kosmose ieškojome to, ko patys nedarėme: tikslingų transliacijų į tolimus pasaulius.
„Ten gali būti daugybė civilizacijų, bet jei visos jos klausosi, o nei viena nieko netransliuoja, tuomet niekas ir neįvyks, – sakė SETI vadovas, astrofizikas Davidas Blackas. – Vienintelis klausimas, jei to imamės, – kokią žinutę turėtume siųsti? Ar tai turėtų nuspręsti keli mokslininkai, o gal derėtų įtraukti visą pasaulį, pavyzdžiui, pasinaudojant internetu?“
Tiesa, tokiems „skambučiams“ pritaria ne visi mokslininkai. Garsiausias pastarojo meto fizikas Stephenas Hawkingas, tikintis gyvybe kituose pasauliuose, yra pareiškęs, kad žmonija neturėtų kviestis ateivių.
„Jei ateiviai mus aplankys, rezultatas gali būti panašus į tą, kai Kolumbas išsilaipino Amerikoje. O tai neišėjo į gera vietiniams amerikiečiams“, – sakė jis.
Šį projektą numatoma aptarti kasmetiniame Amerikos pažangių mokslų asociacijos susitikime.
„Labas, kalba Žemė“
Pirmą kartą panašaus pobūdžio pranešimą mokslininkai išsiuntė 1974-aisiais, panaudoję radijo teleskopą Puerto Rike. Tąkart galingiausias istorijoje signalas buvo nutaikytas į žvaigždžių spiečių M13, esantį už 25 tūkst. šviesmečių. Pranešime buvo užkoduotas šis paveikslėlis. Tiesa, šiuo eksperimentu siekta tik pademonstruoti įrangos galimybes, o ne užmegzti ryšį su ateiviais. Mat signalas kosmosu skries 25 tūkst. metų, antra tiek tektų laukti atsakymo. Maža to, kol signalas skros kosminę erdvę, minėto žvaigždžių spiečiaus jau nebus toje vietoje.
Vėliau, nuo 1999 m. iki 2009 m., buvo įvykdyti dar keli panašaus pobūdžio projektai, kurių metu išsiųsta keliolika įvairių pranešimų į artimesnes žvaigždžių sistemas. Pirmas tiesioginis žmonijos pranešimas turėtų pasiekti žvaigždės Gliese 581 sistemą, esančią už apytiksliai 21 šviesmečio – tai įvyks 2029 metais.
Mokslininkai mano, kad aktyviai kosmosą tyrinėjančios protingos būtybės, jei buvo atkreipusios dėmesį į mūsų Saulės sistemą, jau galėjo pastebėti žmonių veiklą. Mat iš mūsų planetos jau daugiau nei šimtą metų sklinda radijo transliacijų signalai – tik ne tokie stiprūs ir nesukoncentruoti į vieną žvaigždės sistemą.
Pirmosios Žemėje transliuotos radijo bangos šiuo metu turėtų skrieti už daugiau nei 110 šviesmečių, o pirmosios TV transliacijos artėja prie 80 šviesmečių ribos. Bet tai nereiškia, kad ateiviai gali klausyti kadaise vykusių radijo transliacijų ar žiūrėti pas mus rodytas TV laidas. Mat radijo signalas, kaip ir bet kokios kitos bangos, didėjant atstumui silpsta: dukart padidėjus atstumui, stiprumas sumažėja trimis ketvirtadaliais.
Nevarginant sudėtingais skaičiavimais, už kelių šviesmečių nuo Žemės visi „buitiniai“ signalai tampa praktiškai neatskiriami nuo foninio triukšmo. O už kelių šimtų šviesmečių įsikūrusiai civilizacijai klausytis mūsų transliacijų būtų tolygu bandymams Kalifornijoje pastebėti Ramųjį vandenyną perskrodusius raibulius, kuriuos sukėlė Japonijos pakrantėje įmestas akmenukas. Tuo metu į konkrečios žvaigždės sistemą nutaikytą galingą radijo signalą būtų įmanoma užfiksuoti vos vieno ar kelių kvadratinių metrų skersmens antena.
