Gamtos fotografas Marius Čepulis savo „Facebook“ paskyroje „Čepulio fotoklajonės“ paskelbė pavasario puošmena vadinamo, tačiau labai pavojingo augalo fotografiją. Nors augalas labai gražus, negalima nei jo skinti, nei rauti.

„Tai vienas gražiausiai žydinčių pavasario augalų – paprastasis žalčialunkis – ir, kaip dažniausiai būna gamtoje, jei gražus – pavojingas. Auga jis drėgnuose ūksminguose mišriuose miškuose. Taip pat jis yra ir vienas nuodingiausių. Visos žalčialunkio dalys yra nuodingos. Palietus patį augalą jums nieko neatsitiks, bet jei paliesite jo sultis – iškart sudirgs, paraus oda. Sultims patekus burnon sutins lūpos, gleivinė. Rašo, kad net dantys gali iškristi. Pavojingiausios yra jo raudonos uogos. 10 uogyčių – mirtina dozė vaikui. Tad grožėkitės, bet nagų nekiškit ir neskinkit“, – teigė M. Čepulis.

Daugiausiai nuodų – kaulavaisiuose

Gamtininkas Deividas Makavičius teigė, kad šis augalas nėra dažnas, tačiau net jo pavadinimas skelbia, kad jis yra „mirtinas“.

„Šio augalo pavadinimas lotyniškai kilo nuo žodžio „mirtinas“. Lietuvoje yra nedaug nuodingų augalų, tačiau į mirtinai nuodingų augalų trejetuką žalčialunkis patenka. Visas augalas yra nuodingas, bet ne visos jo dalys vienodai. Daugiausiai nuodingųjų medžiagų yra kaulavaisiuose. Kiti klaidingai mano, kad ten yra raudonos uogos, tačiau tai yra kaulavaisiai, viduje yra kauliukai. To kaulavaisio branduolys yra pati nuodingiausia dalis visame augale“, – sakė D. Makavičius.

Anot jo, šio augalo grožis atsiskleidžia būtent pavasarį, kai aplinkui nėra kitų konkurentų: sulapojusių krūmų, medžių. Tuomet jis gauna daugiau šviesos, niekas jo neužgožia. Jis dažniausiai auga lapuočių arba mišriuose miškuose, pušynuose jo nerasime. Prieš lapų išskleidimą jis išskleidžia gausius žiedus, kurie yra dekoratyvūs, gražūs, rusvi.

Gali išbyrėti dantys

Anot D. Makavičiaus, dėl augalo dekoratyvumo daug žmonių apsigauna ir nori jį parsinešti namo, tačiau to daryti nereikėtų.

„Jis yra dekoratyvus ir žmonės turi polinkį jį skinti. Esu pastebėjęs, kad miesto apylinkėse augalas jau būna aplaužytas. Žmonės parsineša jį namo ir pasimerkia kaip gėlę, Velykos artėja, todėl daug kas nori pasipuošti namus. To daryti nereikėtų dėl dviejų priežasčių. Visų pirma, ši rūšis Lietuvoje nėra dažna, ji yra apyretė, saugotina, paplitusi ne visoje Lietuvoje: dažnesnė Žemaitijoje, dar leidžiantis į pietus nuo jos, kitose Lietuvos dalyse jį sunku rasti. Kita priežastis – nesvarbu, kad dabar dar nėra kaulavaisių ir žmogus jų nevalgo, jis yra nuodingas. Jeigu ima jį su ranka, gali būti odos pažeidimų. Kiti gali būti jautresni žiedadulkėms, jos irgi yra nuodingos ir gali pakenkti akims, kvėpavimo takams“, – perspėjo gamtininkas.

Pašnekovo teigimu, pasiėmus ir pakramčius šio augalo šakelę, išsivalius tarpdančius, baigtųsi blogai. Kiekvieno žmogaus reakcija yra savita, tačiau gali prasidėti paradantozė, dantų tiesioginis pažeidimas.

Vis dėlto, anot gamtininko, šį augalą reikia išsaugoti. „Jis yra pavasarinė puošmena, nėra toks dažnas ir turi įdomių savybių. Jeigu augalas nuodingas, dar nereiškia, kad reikia jį išnaikinti. Įdomu yra pasižiūrėti etnografiškai, kaip lietuviai liaudyje vadino šį augalą. Kiekviename regione vadino vis skirtingai, tačiau pavadinimai susiję su gyvūnais: meškalunkis, vilkalunkis, žalčialunkis. Yra daug liaudiškų šio augalo pavadinimų, reiškiasi senovėje žmonės jį žinojo.“

Parengė Birutė Davidonytė

Pasidalinkite su draugais

Aut. teisės: Grynas.lt

Komentarai (0)