Kodėl negalime pasislėpti nuo uodų? Mokslininkai turi atsakymą (0)
Niekas taip negadina vakaro gamtoje, kaip nuolatinis uodų zvimbimas ir jų įkandimų sukeltas niežulys. Kad ir kur beeitume, jie mus suranda. Dabar JAV mokslininkai teigia galiausiai išsiaiškinę, kodėl uodai taip puikiai geba aptikti atvirus odos lopinėlius, rašo Sciencealert.com.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Pasak Kalifornijos technologijų instituto mokslininkų komandos, uodai naudoja trijų būdų metodą, kuris apima uoslės, regos ir šilumos pojūčius ir remdamiesi jais nustato, kur yra jų aukos.
Tai trijų skirtingų būdų sensorinė informacija, dėl kurios taip sunku išvengti uodų, ypač kai jie gali užuosti mūsų buvimą ir už 50 metrų.
Kad patikrintų savo hipotezes, mokslininkų komanda atliko įvairius eksperimentus su moteriškosios lyties uodais vėjuotame tunelyje, kontroliuodami skirtingus jutimo signalus, kad pamatytų, kokiomis sąlygomis uodai reaguoja labiausiai.
Įšvirkštus aukštos koncentracijos anglies dioksido debesį į vėjo tunelį – kad būtų pamėgdžiotas žmonių kvėpavimas, – uodai ėmė persekioti šį debesį, o kontrolinis debesis be anglies dioksido jiems neturėjo jokio poveikio.
Antrojo eksperimento metu mokslininkai ant grindų vėjo tunelyje padėjo tamsų objektą, kad šis būtų kaip vizualinė užuomina. Jie nustatė, kad kai anglies dioksidas buvo įšvirkštas į tunelį, uodai puolė objektą, tačiau kai tunelyje nebuvo anglies dioksido, jiems tamsusis objektas visiškai nerūpėjo. Tai parodo, kad uodai vadovaujasi vizualiniais pojūčiais tik tuomet, jei prieš tai gavo impulsą iš uoslės pojūčių.
„Suprasti, kaip smegenys sujungia informaciją iš skirtingų juslių, kad sugebėtume priimti tinkamus sprendimus, yra vienas esminių neuromokslų iššūkių, – pranešime spaudai cituojamas tyrimo vadovas Michaelas Dickinsonas. – Mūsų eksperimentai leidžia daryti išvadas, kad moteriškosios lyties uodai ieškodami maisto tai daro gana elegantišku būdu. Jie kreipia dėmesį į vizualinius bruožus tik tuomet, jei jie užuodžia šalia esančio šeimininko kvapą. Tai jiems padeda nešvaistyti laiko klaidingiems taikiniams kaip akmenys ar augalai.“
Galiausiai, kad išmatuotų, į kokias šilumines temperatūras uodai labiausiai atkreipia dėmesį, mokslininkai pašildė objektą iki 37 laipsnių Celsijaus (vidutinės žmogaus kūno temperatūros) ir paliko kambario temperatūroje. Uodai skrido prie šilto objekto, nepriklausomai nuo to, ar kambaryje buvo anglies dioksido.
Analizė apie tai, kaip uodai reagavo į tris skirtingus eksperimentus, leido mokslininkams sukurti „trigubos grėsmės“ modelį, kuris rodo, kaip uodai randa savo šeimininkus.
Uodų gebėjimas užuosti anglies dioksidą gali siekti iki 10 – 50 metrų. 5 -15 metrų atstumu uodai labiau kreipia dėmesį į regą. O kai jie yra per metrą nuo aukos, naudojasi terminėmis juslėmis.
Tyrėjai pabrėžia, kad žmonės nedaug ką gali padaryti, kad apsisaugotų nuo šio „trigubo mechanizmo“.
Tyrimas publikuotas žurnale „Current Biology“.