Netikėtos tyrimų išvados: baisiausia, kas gali nutikti gyvenime – pirmagimis
(1)
Gyvenimas paprastai būna labai banguotas – jame būna ir pakilimų, ir tikrų prarajų. Atrodytų, tėvystė ar motinystė turėtų būti pats aukščiausias pakilimas, bent jau taip mus bando įtikinti sauskelnių reklamos, tačiau realybė yra visai kitokia.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia
tik entuziazmo.
Moksliniai tyrimai rodo, kad susilaukus vaiko galimas labai stiprus neigiamas poveikis žmogaus laimės suvokimui. Tokią neigiamą vaiko gimimo įtaką laimingumui mokslininkai aprašė recenzuojamame žurnale „Demography“. Jų teigimu, kūdikis gyvenimą sugadina daugiau nei skyrybos, darbo praradimas ar net gyvenimo partnerio mirtis.
Mokslininkai Rachel Margolis ir Mikko Myrskylä stebėjo 2016 vokiečių, kurie tyrimo pradžioje buvo bevaikiai iki tol, kol tiriamųjų pirmagimiams sukako dveji metai. Tyrimo dalyvių buvo paprašyta įvertinti savo laimę nuo 0 (visiškai nepatenkintas) iki 10 (visiškai patenkintas) atsakant į klausimą: „Kiek esate patenkintas savo gyvenimu, įvertinus visus galimus veiksnius?“
„Nors toks laimingumo matavimo būdas nenusako tyrimo dalyvių jausmų, kuriuos sukelia vaiko auginimas, šiuo atveju buvo naudinga tiesiogiai neklausti apie pasitenkinimą tėvyste, nes neseniai tėvais tapusiems žmonėms egzistuoja savotiškas tabu neigiamai atsiliepti apie savo vaikus“, – sako mokslininkai.
Tyrimo tikslas buvo išaiškinti ilgai neišspręstą daugelyje išsivysčiusių valstybių egzistuojančią vaisingumo prieštarą: pageidaujamas vaikų kiekis ryškiai skiriasi nuo realiai turimų vaikų kiekio. Pavyzdžiui, Vokietijoje daugelis šeimų per apklausas nurodo, kad norėtų dviejų vaikų, tačiau, nepaisant šio noro, gimstamumas Vokietijoje jau 40 metų išlieka kur kas žemesnis – vidutiniškai 1,5 vaiko moteriai.
Vakarų Ontarijo universiteto (Kanada) sociologė R. Margolis ir Maxo Plancko demografinių tyrimų instituto (Vokietija) direktorius M. Myrskylä nustatė, kad dauguma jų tyrime dalyvavusių porų iš pradžių, prieš nusprendžiant turėti vaiką, buvo ganėtinai laimingos. Likus metams iki vaiko gimimo jų pasitenkinimas gyvenimu buvo aukštumoje – galbūt dėl laukiamo nėštumo ir vaiko gimimo. Bet netrukus po gimdymo tėvų nuomonės išsiskirdavo.
Susilaukus vaiko maždaug 30 proc. porų laimingumas pačių tiriamųjų užpildytose anketose buvo vertinamas tokiais pačiais ar net didesniais balais. Likusieji tikino, kad per pirmuosius ir antruosius metus po vaiko gimimo jų laimę sumažėjo.
Iš visų žmonių, kurių pasitenkinimas gyvenimu po vaiko gimimo suprastėjo, 37 proc. nurodė pasitenkinimo sumažėjimą 1 balu, 19 proc. - dviem balais, o 17 proc. - net 3 balais. Taigi, vidutinis neigiamas vaiko gimimo poveikis gyvenimo laimingumui yra 1,6 balo. O tai – labai stiprus poveikis.
Palyginimui, ankstesniais tyrimais buvo vykdomi kiekybiniai kitų svarbių gyvenimo įvykių poveikio vertinimai. Nustatyta, kad skyrybos gyvenimą „pagadina“ 0,6 balo, darbo praradimas, kaip ir gyvenimo partnerio mirtis – 1 balu.
Anot mokslininkų, toks gyvenimo laimingumo sumažėjimas yra priežastis, dėl kurios daugelis šeimų nusprendžia antro vaiko neturėti. Tyrimo duomenys rodo, kad kuo stipresnis pasitenkinimo gyvenimu praradimas, tuo mažesnė tikimybė, kad tiriamųjų šeima turės daugiau nei vieną veiką.
Šis efektas itin stipriai pasireiškė tiems tėčiams ir mamoms, kurių išsilavinimas buvo aukštesnis, o amžius – daugiau nei 30 metų. Mokslininkus nustebino tai, kad ir vyrai, ir moterys sugadintu gyvenimu skundėsi vienodai.
„Šiuolaikiniame išsivysčiusiame pasaulyje vaisingumas daugumai žmonių yra pasirenkamas dalykas. Jeigu tėvystės pradžia yra labai sudėtinga arba sudėtingesnė nei tikėtasi iš anksto, žmonės gali apsispręsti išlaikyti esamą situaciją“, – rašė tyrimo autoriai.
R. Margolis ir M. Myrskylä teigia, kad iššūkius, kurie labiausiai paveikė tėvų pasitenkinimą savo gyvenimu, galima suskirstyti į tris kategorijas. Dvi pirmosios yra susijusios su sveikata: moterys neretai nurodydavo, kad fizinis skausmas ir pykinimas kirtosi su jų nori dirbti. Vyrai skųsdavosi susirūpinimu dėl savo moterų sveikatos. Antra, gimdymo komplikacijos taip pat būdavo vienas iš veiksnių, lemdavusių apsisprendimą „nebekartoti“. Trečioji ir reikšmingiausia kategorija buvo „nuolatinė ir intensyvi vaiko auginimo patirtis“.
Tėvai skųsdavosi nuovargiu dėl maitinimo krūtimi, nuolatinio neišsimiegojimo, depresijos, užsisklendimo namie, pablogėjusių santykių su partneriu.
Tikimasi, kad šie tyrimo rezultatai kai kuriems įstatymų leidėjams, besirūpinantiems gimstamumo didinimu, atvers akis ir padės ieškoti priemonių, kaip valstybė galėtų padėti jaunoms šeimoms, ketinančioms susilaukti vaikų.