Surastas naujas siaubo filmų herojus: tamsoje švytintys rykliai (0)
Mokslininkai surado naują ryklių rūšį, kurios individai turi anglies juodumo odą, išsprogusias akis ir specialias ląsteles, leidžiančios šiems gyvūnams švytėti tamsoje, rašo „Hakai Magazine“.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Rykliai, ko gero, tik juos tyrinėjantiems mokslininkams atrodo kaip simpatiški gyvūnai, tačiau naujai atrastas smalos juodumo švytėti galintis Etmopterus benchleyi rūšies ryklys net ir jiems turėtų kelti šiurpą.
Šis gyvūnas gyvena Ramiajame vandenyne netoli Centrinės Amerikos krantų, taip vadinamojoje „prieblandos zonoje“ – gylyje nuo 800 iki 1400 metrų. Lotyniškas rūšies pavadinimas suteiktas ryklių mylėtojo ir legendinio romano, pagal kurį buvo pastatytas filmas „Nasrai“ autoriaus Peterio Benchley garbei.
Tačiau populiarųjį vardą – Ninja Lantenshark (naktinis dykliaryklys nindzė) – šiam gilumų medžiotojui sugalvojo mokslininkės Vicky Vasquez aštuonmečiai pusbroliai, kai ji paaiškino jiems, kaip šis gyvūnas medžioja.
Mokslininkai teigia, kad juoda šių ryklių, galinčių užaugti iki pusės metro ilgio, oda padeda jiems susilieti su tamsia tokiame gylyje aplinka – aukščiau plaukiojantys plėšrūnai ar aukos nepastebi tamsaus silueto tamsiame fone. O kadangi net ir į tokį gylį patenka šiek tiek šviesos, plėšrūnai ir aukos, plaukiantys žemiau ryklio, galėtų įžiūrėti gyvūno siluetą.
Tad tobulai maskuotei šis ryklys naudoja ant smalos juodumo papilvės odos esančias ląsteles, vadinamas fotoforomos (angl. Photophores), kurios gali švelniai švytėti tamsiose vandenyno gelmėse. Tad tiek plėšrūnai, tiek ryklio maistas, žiūrėdami į viršų mato tik vienodą silpnos šviesos spindulių foną.
Taip pat yra spėjama, kad šį švytėjimą rykliai naudoja ir poruodamiesi – tam, kad pritrauktų priešingos lyties atstovus. Tyrinėdami kitų rūšių švytinčius ryklius, biologai yra pastebėję, kad priklausomai nuo apšvietimo lygio, šie gyvūnai gali netgi keisti savo skleidžiamo švytėjimo intensyvumą.
Ramiojo vandenyno ryklių tyrimų centro atstovas Dave'as Ebertas sako, kad šios rūšies atradimas tik rodo, kiek daug gelmėse gyvenančių gyvūnų dar nesame atradę.
„Beveik 20 procentų visų ryklių rūšių buvo atrastos per pastaruosius dešimt metų,“ – sako mokslininkas, kurio pagrindinė mokslinių darbų užduotis yra ieškoti neatrastų ryklių rūšių.