Kitas Rusijos taikinys – Suvalkų koridorius? (4)
Paskatintas Rusijos keliamos grėsmės ir neseniai išleistos RAND ataskaitos, Pentagonas nusprendė 2017 metais skirti keturis kartus daugiau lėšų Europos gynybai. Šioje ataskaitoje minimi sunkumai, kurių NATO patirtų gindama Baltijos valstybes, o tai vėl iškelia į viešumą klausimus dėl rizikos, kuri iškyla Rusijos pasienyje esančioms Europos valstybėms, skelbia „Newsweek.“
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
JAV Europos kariuomenės vadas generolas leitenantas Benas Hodges, kaip ir kiti aukščiausi JAV karinių pajėgų pareigūnai, pažymėjo, kad Suvalkų koridorius – siauras žemės ruožas, jungiantis NATO nares Lenkiją ir Lietuvą, ateityje gali tapti Rusijos karinės agresijos taikiniu.
Užėmus palei Lietuvos teritoriją esantį Suvalkų koridorių, priešiškos karinės pajėgos atkirstų tris Baltijos valstybes nuo kitų NATO šalių. Analitikai lygino Suvalkų koridorių su Šaltojo karo Fuldos koridoriumi Vokietijoje, kur NATO planavo ir ruošėsi tariamiems Sovietų Sąjungos puolimams.
Turint galvoje problemiškas geografines sąlygas ir sukarintą aplinką kaimyniniame Karaliaučiuje ir Baltarusijoje, Suvalkų koridorius yra potencialiai labai pažeidžiamas taikinys, ypač dėl to, kad Kremlius gali išnaudoti istoriškai įtemptus šio regiono etninius santykius.
Suvalkų koridorius, dar žinomas lenkiškai kaip „przesmyk Suwalki“, yra Šiaurės Rytuose esanti Lenkijos teritorija, kuri ribojasi su Lietuva šiaurės rytuose, su Karaliaučiumi Šiaurės Vakaruose ir su Baltarusija Pietryčiuose. Beveik 103 km pločio žemės ruožas Palenkės vaivadijoje yra vadinamas Suvalkų koridoriumi, dar lietuvių įvardijamas kaip Suvalkų trikampis, esantis tarp Punsko, Seinų ir Suvalkų miestų.
Karinės galios augimas
Piliavos uoste kaimyniniame sukarintame Karaliaučiuje yra dalis 56 Rusijos Baltijos laivyno karinių laivų, povandeninių laivų, sausumos karių, jūrinė brigada ir dvi karinės aviacijos bazės.
Kilus konfliktui, Rusijos raketos, bazuotos Karaliaučiuje, galėtų neprileisti NATO jūrinių ir sausumos pajėgų visoje rytinėje Lenkijos dalyje bei didelėje Baltijos valstybių teritorijoje. Be to, nuo 2003 metų Rusijos kariuomenė turi griežtai reguliuojamą galimybę siųsti karius į Karaliaučių per Lietuvą.
Tuo metu vienoje Rusijos artimiausių ir labiausiai lojalių politinių ir karinių sąjungininkių Baltarusijoje vyko diskusijos dėl didelės Rusijos aviacijos bazės statymo savo teritorijoje.
Lietuvos ir Lenkijos nesutarimai
Rusijos užsienio politika ir kariniai veiksmai posovietinėje erdvėje dažnai kurstė bei išnaudojo vietinius etninius nesutarimus, panašiai kaip Ukrainos Kryme ir Donbase, Gruzijos Pietų Osetijoje ir Abchazijoje bei Moldovos Padniestrėje. Dėl šios priežasties būtina suprasti etninių nesutarimų istoriją Suvalkų trikampyje.
Dėl šios teritorijos Lenkija ir Lietuva nesutaria beveik šimtą metų. Šiandien čia galima rasti didelę lietuvių bendruomenę.
Lietuviai daugiausia gyvena trijuose miestuose, kurie sudaro Suvalkų trikampį. Punske gyvena maždaug 3,6 tūkst. lietuvių, beveik 80 proc. viso miesto gyventojų. Seinuose – maždaug 1,6 tūkst lietuvių, arba 30 proc. visų gyventojų, Suvalkų mieste lietuvių – apie 500.
Istoriškai Suvalkų trikampio žemės priklausė Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei (LDK), o po Abiejų Tautų Respublikos (ATR) padalijimo 1795 metais tapo Prūsijos, po to Lenkijos Kunigaikštystės ir galiausiai carinės Rusijos dalimi. XX amžiaus pradžioje, Lenkijai ir Lietuvai formuojant ir skelbiant nepriklausomybę, Suvalkų trikampis tapo abiejų tautų mūšio lauku.
Be istorinių priežasčių, Lietuvai ši teritorija buvo svarbi kultūrine prasme. XX amžiaus pradžioje čia buvo šviečiami daugelis intelektualų, suvaidinusių svarbų vaidmenį Lietuvos atgimimo laikotarpiu. Tuo pačiu metu Lenkija siekė atgauti Suvalkų trikampį dėl daugybės ten gyvenančių tautiečių.
Lietuvos ir Lenkijos kariai kovėsi tarpusavyje 1919 metų Seinų sukilime ir 1920 metų Nemuno upės mūšyje, po to abi šalys pasirašė Suvalkų sutartį, pagal kurią Punskas, Seinai ir Suvalkaipripažinti nepriklausomos Lenkijos dalimi.
Tuo pačiu metu buvo sutarta, kad istorinė LDK sostinė Vilnius taps Lietuvos dalimi, tačiau po dviejų dienų miestas buvo užimtas Lenkijos karių ir liko okupuotas iki 1939 metų. Dėl šių karinių veiksmų ir dėl Varšuvos taikomos polonizacijos politikos Suvalkų trikampyje tarp abiejų šalių iki pat šių dienų išliko įtempti santykiai.
Dabartinė įtampa su Lenkija
Pasibaigus Šaltajam karui ir Lenkijai bei Lietuvai paskelbus nepriklausomybę nuo sovietinės valdžios, įtampa tarp abiejų šalių vis dar išliko. Šiandien pagrindinis probleminis klausimas kyla dėl Lenkijos mažumų Lietuvoje, o tiksliau dėl valstybės finansuojamo švietimo lenkų kalba, lenkiškų vardų bei gatvių pavadinimų rašybos ir ikisovietinio laikotarpio žemės nuosavybės perdalijimo.
Panašiai lietuvių mažuma Lenkijos Seinuose skundžiasi dėl švietimo ir kalbos problemų, žeminančių paminklų Berznyke prie Seinų bei išpuolių prieš vietinius užrašus lietuvių kalba.
Vilniaus okupacija ir lenkų mažumos noras gauti teritorinę autonomiją Lietuvoje 1990–1991 metais lietuvių mąstyme sukūrė priešiškus santykius su Lenkija. Pavyzdžiui, 2014 metais Maskvai aneksavus Krymą, viešoje apklausoje Lenkija buvo įvardinta antra priešiškiausia šalimi Lietuvai po Rusijos.
2015 spalį abipusė įtampa vėl iškilo į viešumą, kai išrinktas naujas Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda vetavo įstatymą, leidžiantį Lenkijos rajonuose naudoti mažumų kalbas (įskaitant lietuvių) kaip pagalbines kalbas.
Rusijos įtaka Suvalkuose
Be įtampos tarp Lenkijos ir Lietuvos, taip pat dera atsižvelgti ir į Rusijos įtaką Suvalkuose. Buvusiose sovietinėse respublikose Rusija jau seniai įtraukia rusakalbius ir kitas etnines mažumas į įvairias jaunimo karines stovyklas ir sukarintus turnyrus. Rusijai taip pat iš dalies sekėsi patraukti ir Lenkijos piliečių dėmesį.
Pavyzdžiui, nuo 2010 metų Rusijoje vykstančiame tarptautiniame šratasvydžio turnyre „Kelias į pergalę“ („Put' k Pobede“) dalyvavo Lenkijos piliečių (2014, 2013 ir 2011 m.).
Renginys, kuriame atkartojami tikri scenarijai, susiję su galimais Rusijos kariuomenės konfliktais, yra rengiamas nuo 2005 metų gyvuojančios organizacijos „Spetsnaz Rus“. Šią organizaciją sudaro Rusijos specialiųjų pajėgų veteranai ir Karinių operacijų asociacijos dalyviai. 2014 metų renginyje buvo atkartotas mūšis tarp Rusijos karių palaikomos Sirijos vyriausybės ir JAV palaikomų sukilėlių.
Ukrainoje, Gruzijoje ir Moldovoje vykę teritoriniai konfliktai ir separatistinės tendencijos kelia nerimą, kaip ir Rusijai palankių Lietuvos radikalų pasireiškimai socialiniuose tinkluose dėl Suvalkų trikampio atgavimo iš Lenkijos.
Nors konfliktas tarp Lenkijos ir Lietuvos yra mažai tikėtinas reiškinys, negalima atmesti galimybės, kad etninės įtampos Suvalkuose gali būti išnaudojamos auginti vietinį separatizmą. Tai galėtų privesti prie reikalavimų įtraukti regioną į Karaliaučiaus sritį, kaip jau yra pareiškę prorusiški radikalai dėl Lietuvos uostamiesčio Klaipėdos.
Be to, Rusijos užpuolimo atveju istorinis nepasitikėjimas tarp Lenkijos ir Lietuvos gali neigiamai paveikti bendradarbiavimą ir požiūrį į viena kitos tautas. Mažiau tikėtina, kad bus paveiktos Lenkijos ir Lietuvos vyriausybės bei kariuomenės dėl jau egzistuojančių įsipareigojimų NATO.
NATO požiūriu Suvalkų koridorius ir toliau išliks problemiškas žemės ruožas dėl palei jo sienas telkiamų karinių pajėgų ir dėl Maskvos ambicijų posovietinėje erdvėje. Etninės ir istorinės įtampos regione vis dar išlieka svarbios ir gali būti dar labiau sustiprintos išorinių veiksnių. NATO derėtų įvertinti ne tik karinius veiksnius, bet ir istorinį bei kultūrinį susipriešinimą šiame regione.
2017 metais planuojama sukurti jungtinę Lenkijos, Lietuvos ir Ukrainos karinę brigadą, o tai bus teigiamas žingsnis suvaldant regione esančią riziką. Taip Varšuva ir Vilnius bus skatinami kurti bendrą požiūrį ir galiausi peržengti mažumų ir istorinio nepasitikėjimo klausimus, tačiau dar daugiau gali būti pasiekta su JAV ir NATO palaikymu.
