Norite naujus dalykus išmokti dvigubai greičiau? Tuomet pamirškite lygšiolinę mokymosi metodiką – yra kur kas efektyvesnis būdas! (2)
Galite į šiukšlių dėžę mesti įsitikinimą, kad išmokti naujų įgūdžių geriausiai padeda ilgas ir kantrus kartojimas. Naujas tyrimas atskleidė, kaip galima dvigubai greičiau įsisavinti norimą informaciją.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Johns Hopkins universiteto komanda subūrė 86 savanorius, kurių paprašė išmokti naujų įgūdžių: kompiuterį valdyti lietimui jautriu prietaisu, o ne naudojant tradicinę kompiuterinę pelę.
Savanoriai buvo suskirstyti į tris grupes. Pirmajai (kontrolinei) buvo suteikta tik viena 45 minučių trukmės treniruotė. Antra grupė turėjo vieną treniruotę, o po 6 valandų jie buvo paprašyti pakartoti tuos pačius veiksmus. Trečioji grupė darė tą patį, tačiau pakartojant veiksmus, buvo pakeistas prietaiso jautrumas. Tokiu būdu jie turėjo greitai prisitaikyti prie naujų sąlygų.
Kitą dieną, visos trys grupės buvo paprašytos pakartoti pirmąją treniruotę su pirminiu prietaiso jautrumu. Pabaigoje kiekviena grupė buvo vertinama, kaip tiksliai ir greitai jie sugebėjo ekrane judinti žymeklį.
Būtų galima tikėtis, kad trečioji grupė pasirodė blogiausiai, nes besikeičiantys parametrai pasunkina užduotį, tačiau ji tai padarė dvigubai geriau nei antroji grupė. Kontrolinė grupė su užduotimi susitvarkė blogiausiai.
Naujasis tyrimas buvo paskelbtas žurnale „Current Biology“.
„Mes nustatėme, kad šiek tiek modifikavus užduotį, lavinančią įgūdžius, kurių norite išmokti, iš tikrųjų jūs perprantate juos geriau ir greičiau, nei tiesiog tiksliai atkartojant tą patį veiksmą kelis kartus“, – sakė Johnso Hopkinso universiteto tyrimui vadovavęs Pablo Celnik.
Paslaptis slypi šešių valandų laikotarpyje tarp treniruočių, kurį grupės turėjo išlaukti. Jo metu nauji įgūdžiai atmintyje buvo „įtvirtinti“, o antrosios mokymosi sesijos metu, šie prisiminimai buvo dar kartą aktyvuoti. Toks procesas leido demonstruoti geresnius rezultatus.
Tačiau, taip „įtvirtinta“ atmintis gali būti ir dar labiau modifikuojama, pakeičiant antro pakartojimo parametrus, pavyzdžiui, į vaizdo žaidimą pridedant įvairių naujų kliūčių. Vėl „aktyvuojami“ prisiminimai sustiprina smegenų neuronų jungtis, o tai leidžia žaidėjui tapti lankstesniu ir geriau prisitaikyti prie kintančių sąlygų.
Tai paaiškina, kodėl trečioji grupė šiame tyrime pasirodė geriausiai. Celnik pažymėjo, kad ženklūs užduoties parametrų pokyčiai nebūtų sukūrę tokio paties teigiamo poveikio. „Modifikacija turi būti subtili“, – teigia jis.
Nors šis tyrimas išbandytas tik su vienu konkrečiu įgūdžiu, tačiau tikima, kad tai gali būti pritaikoma daugelyje sričių.