Mokslininkai paaiškino, kodėl kai kurie žmonės bijo šios nuotraukos  ()

Ar pažvelgus į šią lotoso vaisiaus nuotrauką, jums pašiurpo oda?


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Iki 15 proc. žmonių (18 proc. moterų ir 11 proc. vyrų) ištinka pasibjaurėjimas, kai jie pamato nuotraukas su skylučių ar duobučių sambūriu, rodo šio sutrikimo, vadinamo tripofobija, tyrimas.

Didelės skylučių santalkos yra paplitusios gamtoje: tai gali būti medaus koriai ar muilo burbulai, rašo svetainė techinsider.io.

Vienas 2013 metų straipsnis žurnale „Psychological Science“ citavo žmogų, žvelgiantį į vaizdą su skylėtu objektu: „Negaliu net žiūrėti į mažas, nevienodai ar asimetriškai išsidėsčiusias skylutes. Jos mane tarsi pykina, verčia verkti, purto visą mano kūną“.

Nors tripofobija vadinama „skylučių baime“, kuo daugiau mokslininkai ją tyrinėja, tuo labiau įsitikina, kad tai ne visai baimė ir ne tik skylučių. Šios fobijos nepripažįsta psichiatrų bendruomenė ir ji nėra tikroji fobija diagnostine prasme.

„Tripofobija yra artimesnė pasibjaurėjimui, o ne baimei, ir šis pasibjaurėjimas veikiausiai yra perdėtas reakcijos į galimus teršalus apibendrinimas, - „Tech Insider“ sakė tripofobijos tyrinėtojas Arnoldas Wilkinsas iš Esekso universiteto. – Pasibjaurėjimas kyla iš objektų susitelkimo ir šie objektai nebūtinai yra skylutės, nors tai ir vadinama tripofobija“.

Kai asmuo, turintis tripofobiją, žiūri į pasibjaurėjimą keliantį vaizdą, padažnėja jo pulsas ir suaktyvėja smegenų dalis, kuri yra atsakinga už regėjimą, elektroniniame laiške teigė mokslininkai, kurių tyrimas dar yra nepaskelbtas ir neperžiūrėtas recenzentų.

A.Wilkinsas ir jo kolega Geoffas Cole`as pirmąją studiją apie tripofobiją paskelbė 2013 metais. Tuomet jie iškėlė teoriją, kad šis keistas pasibjaurėjimas gali turėti biologines šaknis, kad mums evoliucijos būdu išsivystė baimė tokiems dariniams, nes gamtoje jie dažniausiai kelia pavojų.

Kad ištirtų tokį poveikį ir nustatytų skirtumus, mokslininkai analizavo nuotraukas, rastas tripofobijos svetainėse, ir vaizdus su skylutėmis, kurie nekelia pasibjaurėjimo.

Kai vienas iš apklaustų tripofobų užsiminė bijantis aštuonkojo su mėlynais apskritimais vaizdo, G. Cole`ą ištiko „savotiškas „Eureka“ momentas“: jis suprato, kad keistai susitelkusių skylių baimė gali būti susijusi su evoliucija, nes toks vaizdas siejasi su potencialiai nuodingu ar pavojingu gyvūnu.

Štai šis mėlynžiedis aštuonkojis, kurio nuodai yra pakankamai stiprūs, kad pražudytų net žmogų.

 

Kad patikrintų savo teoriją, jog šios baimę keliančios struktūros yra susijusios su pavojumi, mokslininkai surinko 10 nuotraukų su dešimčia nuodingiausių gyvūnijos atstovų. Tarp jų buvo kubomedūza, Brazilijos voras – klajoklis, skorpionas Leiurus quinquestriatus, žemyninis taipanas, karališkoji kobra, akmenžuvė ir dar keli gyvūnai, kurių nuotraukos skelbiamos žemiau.

Tai pūsliažuvė, kurios kepenyse ir odoje yra nuodų. Šios žuvys yra antri nuodingiausi stuburiniai gyvūnai pasaulyje.

Nuodingoji medlaipinė varlė, kaip rodo pats pavadinimas, taip pat yra nuodinga.

Mokslininkai išanalizavo jų raštus ir nustatė, kad šiems nuodingiems gyvūnams kartais iš tikrųjų būdingi raštai, kurie atstumia tripofobus.

Mokslininkai mano, kad natūralios atrankos spaudimas vengti raštų, kurie būdingi kai kuriems nuodingiems gyvūnams, galėjo išsivystyti į tripofobiją.

„Smegenyse galėjo likti senovės evoliucijos liekanų, kurios kužda žmonėms, kad jie žiūri į nuodingą gyvūną“, - 2013 metų pranešime spaudai teigė G. Cole`as. Žmogaus jaučiamas pasibjaurėjimas suteikia evoliucinį pranašumą, net jei sąmoningai to nesuprantame: jis skatina žmogų su tripofobija bėgti kuo toliau nuo daikto su skylutėmis.

„Mes manome, kad tripofobinės tendencijos būdingos kiekvienam žmogui, nors jis gali to ir nežinoti, - pranešime teigė G. Cole`as. – Nustatėme, kad žmonėms, neturintiems šios fobijos, žiūrėti į tripofobinius vaizdus buvo ne taip malonu, kaip į kitas nuotraukas“.

A.Wilkinso absolventas An Trong Dinh Le, pats patyręs intensyvią tripofobiją, A. Wilkinsui ir G. Cole`ui padeda tyrinėti šį sutrikimą. Leidinyje „The Quarterly Journal of Experimental Psychology“ jie paskelbė naują straipsnį, kuriame išplėtojo skalę, leidžiančią geriau įvertinti žmonių reakcijas į tripofobinius vaizdus.

Mokslininkai taip pat tyrė tripofobiją keliančias nuotraukas, kad geriau suprastų, kas būtent sukelia nemalonią reakciją. Jie pastebėjo, kad tripofobiją keliantiems vaizdams būdingi kai kurie bruožai, kurie skiriasi nuo kitų gamtos vaizdų. Pastarieji dažniausiai pasižymi dideliu kontrastu tarp stambių dalių ir mažai kontrastingomis, smulkiomis detalėmis.

Kai nuotraukoms būna nebūdingi šie natūralūs bruožai, į jas paprastai būna nemalonu žiūrėti, sakė A. Wilkinsas. Tai žinodami, mokslininkai sugebėjo sumažinti vaizdo „tripofobiškumą“, prislopindami nuotraukos detalių kontrastą. Štai čia yra koreguotos ir nekoreguotos, tripofobiškos nuotraukos pavyzdžiai.

Mokslininkai teigia, kad šie vizualiniai bruožai iš dalies gali būti atsakingi už nuotraukos keliamą pasibjaurėjimą, nors tai gali nebūti vienintelė priežastis, kodėl kažkam ji atrodo šiurpi.

Egzistuoja vaizdų būtent su tokiais vizualiniais, tripofobiją keliančiais bruožais, tačiau jie kažkodėl nesukelia pasibjaurėjimo. Vienu iš pavyzdžių gali būti eskalatoriaus laiptų dryžiai, kuriems būdingi ne gamtinės kilmės erdvinės charakteristikos. Žiūrėti į šiuos dryžius nėra malonu ir jie akina, bet tripofobinės reakcijos jie nekelia, „Tech Insider“ sakė A. Wilkinsas.

Mokslininkai taip pat išsiaiškino, kad tripofobai šlykštisi ne tik dideliu skylučių santalka – jie neigiamai reaguoja ir į guzelių sambūrius. „Išanalizavę didelį skaičių su tripofobija siejamų nuotraukų, kurių dalis vaizdavo ne didelį kiekį skylučių, bet kitų objektų sambūrį, galime daryti išvadą, kad skylutės nėra vienintelė šio sutrikimo priežastis, - rašė mokslininkai. – Manome, kad skylučių baimė netiksliai apibūdina šį sutrikimą“.

Nesvarbu, ko iš tikrųjų bijoma. Svarbiausia, kad šios fotografijos kelia šiurpą.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: delfi.lt
(26)
(5)
(21)

Komentarai ()