Kodėl griūna tiltai? Kas yra rezonansas ir kodėl tai yra tokia griaunanti jėga? Kas bendro tarp tilto ir sparno? Kodėl tiltai yra išbandomi aerodinaminiame vamzdyje? Kaip su rezonansu kovoja tiltų statytojai ir ką tai turi bendro su elektros gitaromis?

Šiuolaikiniai inžinieriai turi visus įrankius išsamiai konstrukcijų analizei, tačiau taip buvo ne visada. Praeities statybininkai neturėjo specialių programų ir kompiuterių, o jų darbas rėmėsi patirtimi ir paprastais skaičiavimais.

Nieko nuostabaus, kad prieš porą amžių žygiuojanti kareivių kuopa sugriaudavo ne vieną tiltą. Net praeitame amžiuje, pirmo ir antro pasaulinio karo metu, pastačius pontoninį tiltą, kareiviai ir mašinos privalėjo laikytis griežtos judėjimo tvarkos tam, kad nesugriūtų tiltas.

„Pakeitus akmenį plienu, inžinieriams ir statybininkams darbo tik padaugėjo. 1940 metais Vašingtono valstijoje buvo pastatytas Takomos tiltas. Tikras plieninis gražuolis, naujas dizainas ir įdomūs sprendimai. Tačiau jau statybų metu darbininkai pakrikštijo šį plieno monstrą šuoliuojančia Berta.

Tilto atidarymo metu plika akimi buvo matomas vertikalus svyravimas. Kas gi atsitiko su tiltu?“ - sudomina rubrikos „Įdomioji inžinerija“ vedėjas dr. Sergejus Orlovas.

„Įdomioji inžinerija“ yra mokslo populiarinimo laidos „Mokslo sriuba“ dalis. Tai yra ne pelno siekianti jaunų žmonių iniciatyva populiarinti mokslą visuomenėje. „Mokslo sriubą“ galima ragauti kas antrą trečiadienį 22:00 val. per LRT Kultūros kanalą. „Mokslo sriuba“ kuriama bendradarbiaujant su Baltijos pažangių technologijų institutu.

Komentarai ()