Viskas labai paprasta: eksperimento autoriai padėjo dvi viena ant kitos sudėtas monetas saulės spinduliuose, kuriuos sufokusuoja specialus lęšis. Ne šiaip didinamasis stiklas, o Frenelio lęšis. Juo galima pademonstruoti, kokie iš tikrųjų galingi gali būti paprasčiausi saulės spinduliai.

Skirtingai nei įprastas didinamasis lęšis, kuris būna storesnis per vidurį ir yra išgaubto kupolo formos, Frenelio lęšis – plonas, labiau panašus į plokščią, bet rantytą plastiko lakštą.

Tokį lęšį XIX a. išrado prancūzų fizikas Ogiustinas Žanas Frenelis (Augustin Jean Fresnel). Frenelio lęšiai naudojami švyturiuose – jie sutelkia šviesos spindulius taip, kad koncentruotas spindulys matomas net už 30 km nuo švyturio.

XX a. Frenelio lęšius pradėta naudoti televizorių gamyboje – kažkada rašėme apie tai, kaip vienas vyrukas iš pasenusios konstrukcijos plokščiaekranio projekcinio televizoriaus pasigamino iki tūkstančio laipsnių įkaistančią krosnį.

Frenelio lęšiu galima ne tik lydyti monetas, bet ir pradeginti skylę betone, per kelias akimirkas užvirinti vandenį, per tiek pat laiko pelenais paversti medinę lentą.

Tačiau nemažiau iškalbingai atrodo po Frenelio lęšiu į susiraičiusią skardelę greičiau nei per minutę pavirtusi moneta. Jos taip nedeformuoja net ir prekinio traukinio sąstato riedmenys.

Taigi, Frenelio lęšis ir jo generuojama spindulių šiluma:

Komentarai (1)