Jei Žemėje įvyktų Marsą ištikusi katastrofa, Paryžius atsidurtų už poliarinio rato ()
Prieš daugelį metų Raudonojoje planetoje vykęs galingas ugnikalnio išsiveržimas į paviršių išpjovė tiek lavos, kad Marsas net nusviro.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Ši tyrimo išvada buvo paskelbta žurnale „Nature“. Tai yra dar vienas pavyzdys, kaip ugnikalniai gali pakeisti planetą.
Žemės gyvavimo istorijoje taip pat yra buvę gana galingų vulkanų išsiveržimų. Kai kurie jų, kaip antai Jeloustounas prieš 2,1 mln metų ar Sibiro trapai, mūsų planetai pridarė didelių nemalonumų, pavyzdžiui, pakeitė klimatą ar sukėlė masinius išmirimus.
Žemei patirti tai, ką išgyveno Marsas, yra mažai tikėtina. Kad taip atsitiktų, turi įgriūti didžiuliai paviršinė žemės plutos plotai. Būtent tai atsitiko Marse esančiame Tarsidės regione.
Didžiulėje ugnikalnio plynaukštėje netoli Marso pusiaujo plyti didžiausi ugnikalniai Saulės sistemoje. Savo forma ir elgsena jie yra labai panašūs į Havajų vulkanus. Šie platūs, tačiau gana trumpi galiūnai veržiasi nuolat, tačiau labai lėtai. Nuo vieno iki kito suintensyvėjimo, ugnikalnis dažniausiai spėja užgesti ir susmegti.
Tarsidės sritis yra labai panaši, tačiau išsiliejusios lavos kiekiai yra stulbinantys. Jie gali sverti milijardus tonų. Įspūdingai atrodo ir jos užimami plotai. Tarsidės sritis yra 5 tūkst. kilometrų pločio ir 12 km storio. Šis darinys pradėjo formuotis prieš 3,5 mln metų.
„Tarsidės sritis yra milžiniška, ypač atsižvelgiant į Marso dydį“, – teigia tyrimo bendraautorius geomorfologas Sylvain Bouley iš Paryžiaus universiteto.
Ankstesnis tyrimas (2010 metų) parodė, kad jei ši sritis išnyktų nuo Marso paviršiaus, planeta perkeltų savo sukimosi ašį į kitą vietą. Naudodama kompiuterines simuliacijas, Bouley komanda sumodeliavo, kaip Marsas atrodė prieš ir iškart po šio masinio ugnikalnio išsiveržimo.
Didžiulis kiekis išlydžiusių medžiagų žemyn planetą pakreipė apie 20-25 laipsnius. Dėl šio įvykio Šiaurės ir Pietų poliai atsidūrė visiškai kitose vietose, nei buvo iki tol.
„Jei panašus polių pasislinkimas įvyktų Žemėje, Paryžius atsidurtų už poliarinio rato ribos, – sakė Bouley. – Šiaurės pašvaistę regėtume prancūzijoje, o vynuoges skanautume Sudane“.
Dėl šio tyrimo, tam tikri keisti Marso paviršiaus bruožai, tapo lengviau paaiškinami. Pavyzdžiui, dideli požeminiai ledo klodai, esantys netikėtai arti karšto pusiaujo. Dabar žinome, kad prieš Tarsidės susiformavimą, šios ledo talpyklos susidarė po šaltais ašigaliais.