Dažnai girdime, kad tas ar kitas maistas yra nuodingas. Žinoma, bet kurių medžiagų perteklius organizme yra kenksmingas, panašiai apsinuodinti galima net vandeniu. Bet kai kurių produktų ir nedideli kiekiai yra nuodingi, o neteisingai paruošti gali sukelti rimtus susirgimus arba mirtį.

Žinoma, tai nereiškia, kad privalome nedelsiant atsisakyti grybų arba vyšnių. Paprasčiausiai atkreipti dėmesį, ką valgome – viena iš svarbiausių dalykų kasdieniniame gyvenime, rašo popmech.ru

Visiems mums įprastos bulvės ne iš karto įgijo šiandienį statusą. Vienu metu jas augino kaip dekoratyvinius augalus, bandė valgyti ūglius ir lapus turinčius nuodingo solanino.

Nieko gero žmonėms tai nedavė – sukeldavo šalutinį poveikį, kaip pykinimą, diarėją (viduriavimą), dezorietaciją, sąmonės netekimą ir net komą.

Spygliuotųjų šeimos žuvis fugu – manoma pati nuodingiausia valgoma žuvis.

Jeigu virėjams nors truputį nepakanka meistriškumo valant žuvies mėsą nuo toksinų, nuodai patikimai išsiųs egzotinių valgių mėgėjos į kitą pasaulį.

Juoduogis šeivamedis naudojamas medicinoje, o taip pat maistui – iš jos uogų verdama uogienė, kisielius, džemas, jis dedamas į įvairius gėrimus ir kepsnius.

Bet kitos augalo dalys pakankamai nuodingos. Jų sudėtyje yra sambunigrino glikozido. Kartu su uogomis patekęs į maistą, jis sukelia rimtus skrandžio negalavimus.

Ricinos aliejus gaminamas iš vaistinio ir dekoratyvinio augalo ricinos, naudojamas ne tik prieš vidurių užkietėjimą, bet ir kaip maisto priedas.

Bet neapdorotų ricinos grūdų sudėtyje yra vienas iš stipriausių žmonėms žinomų baltyminių toksinų. Laimei, gaminant aliejų jie visiškai suskyla.

Migdolai visam pasauliui pažįstami dėl unikalaus aromato ir skonio, kuris naudojamas daugelio patiekalų sudėtyje.

Bet gamtoje nevertėtų ragauti neapdorotų migdolų grūdų – juose yra glikozido amigdalino, kuris išskiria sinilinę rūgštį (ciano vandenilį), ypatingai nuodingą žmogui.

Vyšnių nereikia pristatinėti – jas valgome visur ir sunku surasti kokį nors patiekalą, kurio vienas iš variantų neturėtų vyšnių skonio.

Bet jų kauliukai turi tą pačią problemą kaip ir migdolai – juose yra sinilinės rūgšties. Iki mirtinos dozės reikėtų suvalgyti per šimtą kauliukų, todėl pavojus nėra labai didelis.

Obuoliai taip pat savo sėklose „įpratę“ kaupti sinilinę rūgštį, nors jos koncentracija pusantro karto mažesnė kaip vyšniose.

Jeigu, esant neviltyje, kartas nuo karto tenka valgyti obuolių sėklas, gyvybei pavojus negresia.

Rabarbarai – pažįstami daržo augalai, kurių lapų stiebeliai yra valgomi.

Pačių lapų sudėtyje yra nuodų, tarp jų – oksalo rūgštis. Pirmo pasaulinio karo metu D. Britanijoje per klaidą šių augalų lapus valgė daugybė žmonių.

Pomidorai nėra nuodingi, bet jų stiebeliuose ir lapuose yra glikoalkaloido, toksino, sukeliančio galvos skausmą ir sutrikdančio skrandžio veiklą.

Poveikis nėra mirtinas, bet nelabai malonus.

Grybai – nepasitikėjimą keliantis dalykas.

Jei ir nėra nuodingi, jie sugeba sukaupti nuodus iš artimiausių šaltinių, pvz., gamybos atliekų. Kiti, kaip žaliukės, buvo laikomi nepavojingais, bet ištyrus įrodytas jų toksiškumas.

Komentarai (5)