Žemėje galime rasti milžiniškų temperatūrų svyravimų: žemiausia temperatūra buvo užfiksuota Antarktyje, tyrimų stotyje „Vostok“ - minusinė temepratūra siekė beveik 90 laipsnių. O Irane, Lut Desert vietovėje NASA užfiksavo karščio rekordą – 2005 m. termometro stulpelis rodė 70,7°C karščio. Bet Visatos mastu esame tik aguonos grūdas, taigi kur yra šaltesnės vietos plačiajame kosmose?

Gal visai šalia, Mėnulyje? Mėnulyje temperatūrų svyravimai yra didesni nei Žemėje.

Jei jūs poilsiautumėte šiame palydove, tai vandens galėtumėte užsivirti ir be laužo – saulė įkaitina šio dangaus kūno paviršių iki 100 laipsnių, t. y. vandens virimo temperatūros.

Jei praleistumėte naktį Mėnulyje, tai šaltis būtų toks, kad nepadėtų ir storiausi kailiniai – ties pusiauju temperatūra nukrenta iki -173 laipsnių.

Žemė ir Mėnulis yra panašiu atstumu nuo Saulės, tad ir įkaisti ar atšalti turėtų vienodai, tačiau taip nėra. Dėl to „kalta“ atmosfera – jos Mėnulyje beveik nėra, todėl ir yra tokie dideli temperatūros svyravimai. Deja, Mėnulis nėra šalčiausia žinoma Visatos vieta. O Saulės sistema?

Toliausiai nuo Saulės nutolęs yra Plutonas – kosminis kūnas, kuris neseniai buvo išbrauktas iš planetų tarpo, kaip neatitinkantis kriterijų. Logiškai galvojant, būtent šiame darinyje turėtų būti žemiausia temperatūra. Ir iš tiesų, Plutonas iki visai neseniai buvo laikomas šalčiausia mūsų sistemos vieta. 2006 m. čia buvo užfiksuota -230 laipsnių temperatūra. Bet neseniai padarytas atradimas, kad šalčiausia vieta mūsų sistemoje yra...Mėnulyje.

Pasirodo, Mėnulio pietų ašigalyje temperatūra nukrenta iki -240 laipsnių ir ji šiuo metu oficialiai yra šalčiausia vieta Saulės sistemoje. Tai atsitinka dėl metamo šešėlio – Saulės spinduliai čia nepasiekia palydovo paviršiaus.

Kosmose dar šalčiau nei Mėnulyje ar Plutone. Tuščioje kosminėje erdvėje, toliau nuo žvaigždės ar kito objekto, kuris skleidžia šilumą, vidutinė temperatūra siekia -270 laipsnių. Nors šaltis milžiniškas – jo užtenka Žemėje sušaldyti vandenilį, vis tik ji tik 3 laipsniais aukštesnė nei absoliutus nulis, žemiausia įmanoma temperatūra.

Ši temperatūra yra pirminė – ji likusi iš Didžiojo sprogimo, kuri pagimdė mūsų visatą.

Absoliutus nulis yra -273,15 laipsnio ir joje sustoja bet koks atomų ir molekulių judėjimas. Visas kosmosas „maudosi“ kosminėje spinduliuotėje, taigi yra sunku išvengti kiek šilumos, o tai reiškia, kad daugumoje kosmoso vietų -270 laipsnių yra maksimali žemiausia temperatūra. Daugumoje vietų, bet ne visur.

5000 šviestmečių nuo Žemės Kentauro žvaigždyne yra – dujų debesis, kurio kilmė – mirštanti žvaigždė. Tai vienas keisčiausių ir paslaptingiausių objektų Visatoje. Čia, nustatė astronomai, temperatūra nukrenta tik pusę laipsnio aukštesnė nei absoliutus nulis.

Tokios vietos atradimas gali mokslininkams padėti nusakyti žvaigždžių gyvavimo ciklą – nuo žvaigždės gimimo iki mirties, nuo galaktikų formavimosi ir kosminės ekspansijos iki gyvybės atsiradimo. Daugeliu atžvilgiu Bumerango ūkas yra nieko neišsiskiriantis – vieną dieną visos žvaigždės mirs. Transformacijos metu žvaigždės vėsta ir tampa raudonosiomis milžinėmis.

Vėsdamos jos degina savo branduolinį kurą, kol galų gale praryja pašonėje esančius objektus – Saulės atveju tai bus Merkurijus, Venera, gal ir Žemė. Žvaigždės atvėsta iki tokio lygio, kad molekulės sulimpa ir jos išspinduliuojamos į išorę. Taip gimsta dujų sluoksniai arba ūkai, kaip Bumerango ūke.

Tai reiškia, kad tokie objektai kaip Bumerango ūkas yra labai naudingi – juos studijuodami astronomai gali išspręsti žvaigždžių mirties paslaptį ir tuo pačiu įminti gyvybės atsiradimą. Daugelis elementų, tokie kaip anglis, deguonis, geležis, išspinduliuojami į kosmosą, kai žvaigždė miršta – iš jų susidaro planetos ir kiti kosminiai kūnai.

Taigi, Bumerango ūkas padeda atskleisti daug paslapčių, tačiau vis dar neradome atsakymo, kodėl jo temperatūra tokia nenormaliai žema. Astronomai Raghvendra Sahai ir Larsas-Åke Nymanas padarė atradimą, kad dujos iš mirštančios žvaigždės „išaunamos“ 164 km/s greičiu, tai yra 4000 kartų greičiau nei vidutinis greitųjų traukinių greitis arba dešimt kartų greičiau nei tipiškai tokie procesai vyksta kitose žvaigždėse.

Toks greitis reiškia, kad ši žvaigždė nyksta dešimt kartų greičiau nei įprastai – kai dujos plečiasi, jos šąla. Kai dujos plečiasi tokiu greičiu kaip Bumerango ūke, gali tapti iš tiesų šalta. Ūke yra labai daug dujų, todėl nuo kosminio spinduliavimo jos neįšyla.

Todėl šiuo metu Visatoje nėra šaltesnės natūralios vietos nei Bumerango ūkas.

Komentarai ()