Vokietijos mokslininkai nustatė, kaip vėžinės ląstelės organizme iš pirminio auglio plečiasi į kitas organizmo sritis. Šis svarbus atradimas gali prisidėti prie tokių procesų stabdymo.

„Nature“ publikuotame tyrime teigiama, kad antriniai navikai, vadinami metastazėmis, prasibrauna pro mažas kraujagysles nusitaikydami į molekulę Mirties Receptorius 6. Tai kraujagyslėse iššaukia savaiminio susinaikinimo procesą, kuris leidžia vėžiui plisti, rašo sciencealert.com.

Geothe‘ės universiteto ir Maxo Plancko instituto mokslininkai iš Vokietijos mano, kad nukenksminus Mirties Receptorių 6 (Death Receptir 6 – DR6) galbūt pavyktų sustabdyti ir vėžinių ląstelių plėtimąsi.

„Šis mechanizmas gali būti daug žadantis pradžios taškas gydymui, kuris padėtų apsisaugoti nuo metastazių formavimosi“, – sakė tyrimo vadovas Stefanas Offermannsas.

„Pagauti“ šiuos antrinius navikus yra labai svarbu, nes daugumą mirčių nuo vėžio inicijuoja ne pirminis auglys, o vėžio plėtimosi sukeltos metastazės.

Kad prasibrautų pro kraujagysles vėžinės ląstelės puola endotelialines ląsteles, esančias vidinėje kraujagyslių ir limfagyslių paviršiaus dalyje. Jos tai daro naudodamos nekroptozės, arba „programuojamos ląstelių mirties“ procesą.

Mokslininkai mano, kad programuojamą ląstelių mirtį iššaukia DR6 receptoriaus molekulė. Kai ši molekulė pasiekiama, vėžinės ląstelės gali arba judėti per tarpą kraujagyslių sienoje, arba pasinaudoti aplink jas esančiomis silpnėjančiomis ląstelėmis.

Šis procesas buvo pastebėtas tiek laboratorijoje užaugintose, tiek ir pelių ląstelėse. Genetiškai modifikuotose pelėse, kur DR6 buvo nukenksmintas, užfiksuota mažiau metastazių ir nekroptozių.

Sekantis mokslininkų žingsnis – pasižiūrėti, kokius šalutinius efektus sukelia DR6 nukenksminimas ir išsiaiškinti, ar tokią pat techniką galima pritaikyti žmonėms.

Komentarai ()