Iš ko susiformavo Mėnulis? Apollo misijų mėginiai rodo, kad ankstesnė teorija yra klaidinga ()
Manoma, kad Mėnulis susiformavo, kai į jauną Žemę atsitrenkė maždaug Marso dydžio kūnas Tėja.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Pagal standartinį šio modelio variantą, didžiąją Mėnulio masės dalį turėtų sudaryti Tėjos liekanos, taigi Žemės ir Mėnulio uolienų cheminė sudėtis turėtų nežymiai, bet pastebimai skirtis. Visgi stebėjimai rodo, kad jos praktiškai nė kiek nesiskiria.
Kaip šitai paaiškinti?
Viena iš galimybių – modelio pataisymas, teigiantis, kad susidūrimas buvo toks stiprus, jog Tėja subyrėjo į šipulius, kartu išgarindama ir nemažą dalį Žemės.
Tada visa medžiaga, pasklidusi kelis šimtus kartų didesniame tūryje, nei Žemė dabar, po truputį susirinko į du kūnus – Žemę, į kurią nukrito didžioji dalis liekanų, ir Mėnulį. Kadangi abu kūnai formavosi praktiškai iš tos pačios medžiagos, tai paaiškina ir vienodas elementų gausas Žemės ir Mėnulio uolienose.
Dabar šis modelis gavo rimtą pastiprinimą, kai ištyrus Apollo misijų atronautų parvežtus Mėnulio uolienų mėginius, juose aptikta šiek tiek daugiau sunkaus kalio izotopo kalis-41, negu Žemėje. Būtent taip ir prognozuoja šis modelis.
Tyrimo rezultatai publikuojami Nature.
