Nauji krateriai Mėnulyje formuojasi dažniau nei spėjo mokslininkai, tvirtinama naujoje studijoje.

Atradimas iškelia klausimą apie misijų į Mėnulį ateitį: egzistuoja gana didelis pavojus būti pakirstam atskriejančios kosminės uolos, rašo space.com.

Mėnulis yra nusėtas kraterių, kurie yra milijardų metų senumo. Jis neturi atmosferos, taigi krentančios kosminės uolos nesudega jo atmosferoje taip, kaip tai nutinka Žemėje. Vadinasi, Mėnulio paviršius yra pažeidžiamas kosmose esantiems kūnams, kurie nuolat keičia jo paviršių.

Ankstesni Mėnulio kraterių tyrimai parodė, kaip jie formavosi, taip pat buvo gauta informacija apie kraterių dažną – tai leidžia daryti išvadas apie įvairių Mėnulio paviršių amžių.

Tačiau iki šiol daug mažiau žinota apie dabartinių Mėnulio kraterių formavimosi mastus: buvo tikima, kad Mėnulio paviršiaus pokyčių analizė gali parodyti, kokia tikimybė būti subomborduotam misijos į Mėnulį metu.

Norėdama daugiau sužinoti apie Mėnulio kraterių formavimąsi, mokslininkų grupė išanalizavo daugiau nei 14 tūkst. porų vaizdų, kuriuose buvo užfiksuotas Mėnulis skirtingu laiku, t. y. padaryta kontrolinė nuotrauka, o vėliau stebėta, kaip ji pasikeitė. Nuotraukas darė Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos (NASA) erdvėlaivis „Lunar Reconnaissance Orbiter“ (LRO). Nuotraukose buvo užfiksuota maždaug 6,6 proc. Mėnulio paviršiaus (apie 2,49 kv. km.). Skirtumas tarp dviejų tos pačios vietos nuotraukų buvo tarp 176 ir 1241 Žemės dienų.

„Žiūrėdami tik į vieną vaizdą, negalime atskirti naujai susiformavusių kraterių nuo jų aplinkos, tačiau lygindami detalius tos pačios vietos vaizdus, gautus skirtingu metu, mes galime pamatyti tos pačios vietos pokyčius“, – teigė Arizonos universiteto mokslininkas Emersonas Speyereris.

Palyginę nuotraukas, mokslininkai aptiko 222 naujus kraterius – tai yra 33 proc. daugiau, nei iki šiol spėjo mokslininkai. Jie buvo nuo 10 iki 143 m. pločio.

Komentarai (0)