Wrightas sako, kad, nors ir niekada nesame matę tokio dydžio juodosios skylės disko, fizika tokio dalyko nedraudžia. Jei ten didelis diskas, mokslininkams gali pavykti patvirtinti hipotezę, nuolaužoms slenkant prieš kaimynines žvaigždes.

Kita tarpžvaigždinė medžiaga? Irgi neatmestina!

Erdvėje tarp žvaigždžių pilna dujų, dulkių, o taip pat gravitacijos sulipintų įvairių medžiagų masyvų. Gali būti, kad ypač tanki tokios tarpžvaigždinės erdvės dalis atsidūrė tarp mūsų ir Boyajian žvaigždės, sugeria dalį šviesos.

Kad sukurtų didžiulius pritemimus, tokios sankaupos turėtų būti maždaug 1000 kartų mažesnės ir tankesnės, nei manome, kad jos yra, tačiau tai nėra neįmanoma, sako Wrightas. Gal tokios struktūros tiesiog yra tokios mažos ir retos, kad anksčiau nesame matę nieko panašaus.

Tamsieji ūkai, vadinamosios Bok globulės irgi gali būti prikišusios nagus. Yra žinoma, kad šie tamsūs žvaigždes formuojančių dulkių ir dujų debesys gali užstoti žvaigždes. Gal globulėje maišantis netolygiems dujų ir dulkių srautams, susiformuoja tankesnės jų atkarpos, užstojančios Boyajian žvaigždės šviesą.

„Būtų neįprasta regėti tokį debesį šioje dangaus dalyje, bet nebūtų neįmanoma“, svarsto Wrightas.

Abu fenomenai – tarpžvaigždinės terpės ir tamsiųjų ūkų – turėtų pritemdyti ir gretimų žvaigždžių šviesą. Bėda tik, kad gretimos žvaigždės blyškios, ir jų šviesį sunku tiksliai išmatuoti, tad astronomai nėra tikri, tai vyksta ar ne.

Ateiviai? Niekas nežino.

Nežemiškos civilizacijos, statančios apie žvaigždę megastruktūrą šviesulio energijos gavybai hipotezei kyla ta pati problema kaip ir kometų hipotezei: bet koks žvaigždės orbitoje skriejantis objektas turėtų sugerti šviesą ir spinduliuoti ją kaip perteklinę šilumą, bet astronomai šilumos pertekliaus neaptinka.

Bet kas žino, gal žvaigždės dydžio objektus gebanti statyti nežemiškoji civilizacija įsigudrino panaudoti visą savo saulės energiją, įskaitant šiluminę. Tai visų su ateiviais susijusių hipotezių problema – nėra tinkamo būdo jų atmesti, kadangi nežinome, ką tokia civilizacija sugeba. Taip pat neįmanoma paskaičiuoti nežemiškos civilizacijos radimosi kosmose tikimybės, tad nelengva įvertinti šios hipotezės tikėtinumą, lyginant su kitomis hipotezėmis. Kaip bebūtų, žinome, kad tarpžvaigždinė medžiaga egzistuoja, ir nežinome, ar ateiviai egzistuoja, tad statytume už natūralias (ne ateiviškas) hipotezes.

Wrightas atsargiai užsiminė, kad ateiviai visuomet turėtų būti „paskutiniojo pasirinkimo“ hipotezė, kai visos kitos jau atmestos. Tačiau jis ir Boyajian bei kiti mokslininkai tyrinėja Boyajian žvaigždę, naudodami tiksliausią prieinamą ateivių paieškos įrangą.

Kol kas visokiausi teleskopai savo dėmesį nukreipė į Boyajian žvaigždę, nuo Swift Observatorijos ir Spitzer kosminio teleskopo iki astronomų mėgėjų binoklių. Jie stebi žvaigždę optinių, infraraudonųjų, UV ir rentgeno spindulių spektruose. Kai kitą kartą kas neįprasta nutiks prie Boyajian žvaigždės, viso pasaulio mokslininkai bus pasirengę surinkti kuo daugiau duomenų, kurie turėtų padėti išsiaiškinti, kas, po paraliais, su tąja žvaigžde dedasi.

Sarah Fecht
popsci.com

Komentarai ()