Nieko panašaus iki šiol astronomai nėra regėję: mūsų link skriejanti lauk išspirta supermasyvi juodoji skylė ()
Supermasyvios juodosios skylės dažniausiai randamos savo galaktikų centruose. Kartais, kai jos yra besijungiančiose galaktikose, gali būti ir ne centre, bet keliauti jo link.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
O dabar, beieškant tokių susijungiančiose galaktikose esančių juodųjų skylių porų, aptikta viena supermasyvi juodoji skylė, bėganti lauk iš galaktikos.
Radijo bangų šaltinis B3 1715+425, kurio spinduliuotė iki mūsų keliauja daugiau nei 2 milijardus metų, yra pernelyg energingas, kad jo spinduliuotę galėtų kurti kas nors kito, nei supermasyvi juodoji skylė. Aplink jį matoma pasklidusi spinduliuotė, kuri galėtų sklisti iš galaktikos, tačiau jei ta galaktika ir egzistuoja, tai yra visiškai mažytė – nesiekia net kiloparseko skersmens (palyginimui Paukščių Tako disko skersmuo yra apie 50 kiloparsekų).
Bet B3 yra vos už aštuonių su puse kiloparseko (projekcijoje) nuo ryškiausios savo spiečiaus galaktikos centro, o B3 su centru jungia karštų dujų juosta. Šie stebėjimai perša išvadą, kad B3 buvo didelės galaktikos supermasyvi juodoji skylė, tačiau jos galaktikai susiliejus su didesne, B3 išlėkė tolyn.
Tiesa, vien iš turimų duomenų neįmanoma pasakyti, ar B3 paliks šį spiečių - jos greitis mūsų link yra apie 2000 kilometrų per sekundę, mažesnis už greitį, reikalingą pabėgimui, tačiau nežinome, kokiu greičiu ji juda dangaus plokštumoje.
Tokį greitį B3 galėjo įgyti dėl dviejų priežasčių: tai yra arba gravitacinės sąveikos su dviem kitomis supermasyviomis juodosiomis skylėmis centrinėje galaktikoje pasekmė, arba pradinės orbitos, kuria B3 įkrito į centrinę galaktiką, tęsinys.
Kaip ten bebūtų, judėdama pro centrinę spiečiaus galaktiką juodoji skylė sugebėjo išlaikyti tik labai nedidelę dalį savo galaktikos medžiagos. Jei ši galaktikos liekana paliks savo spiečių, tai ji po truputį užges, kai bus suvalgytos aplink ją likusios dujos ir numirs žvaigždės.
Po maždaug milijardo metų šio objekto nebebus matyti.
Kol kas tai yra pirmoji tokia aptikta supermasyvi juodoji skylė, bet jų gali būti ir daugiau, nors toks įvykis – supermasyvios juodosios skylės išmetimas – turėtų būti tikrai retas.
Iš kitos pusės, jei stebime galaktikų susiliejimo progresą, tai B3 laukia dar kelios orbitos aplink masyvesnę kompanionę, kurių metu orbita vis mažės, o galiausiai juodosios skylės susijungs į vieną.
