10 įdomiausių savaitės mokslo naujienų (2016–11–14) (2)
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Nauja gravitacijos teorija gali paaiškinti keistą galaktikų žvaigždžių judėjimą. Atsirandanti gravitacija, kaip naujoji teorija tai vadina, numato lygia tokius pat judėjimo nukrypimus, kokie dabar aiškinami tamsiosios materijos veikimu. Prof. Erik Verlinde, garsus stygų teorijos ekspertas iš Amsterdamo universiteto ir Teorinės fizikos Delta instituto, publikavo naują darbą, kuriame išdėsto savo revoliucinį požiūrį į gravitacijos prigimtį.
Kas nutiktų, jei elektros srovė ne tekėtų, o lašėtų? Šį klausimą sprendė Christian Ast su kolegomis iš Kietųjų būsenų tyrimo Max Planck instituto. Jie atšaldė skenuojantį elektroninį mikroskopą iki 0,015K. Tokioje žemoje temperatūroje elektronai demonstruoja savo kvantinę prigimtį. Tad elektros srovė yra „granuliuota“, susidedanti iš atskirų dalelių. Elektronai, paklusdami kvantinės elektrodinamikos dėsniams, byra per laidininką kaip smiltys smėlio laikrodyje.
Tai primena sklindančios šviesos veikimo užfiksavimą. Pirmą kartą mokslininkai išmatavo pokyčius atome zeptosekundžių – trilijonųjų milijardosios sekundės dalių – raiška. Tai iki šiol trumpiausia stebėta laiko atkarpa
newscientist.comtechnologijos.lt
Gladstone'o instituto mokslininkai išsiaiškino dvi medžiagas, kurios padeda surandėjusiam širdies audiniui transformuotis į sveiką, plakantį širdies raumenį. Naujasis atradimas žymi dar vieną žingsnį link naujo ir efektyvaus širdies infarkto gydymo.
Pasaulio šalys sutarė, kad vidutinės temperatūros pakilimas daugiau nei 2 laipsnius virš priešindustrinio lygio, reikštų katastrofą — tų 2 laipsnių reikia vengti bet kokia kaina, o atsargesni rekomenduoja taikytis arčiau 1,5 laipsnio kilimo. Šie tikslai, dėl kurių gruodžio mėnesį susitarta Paryžiuje, dabar praktiškai nebepasiekiami. Pastangos užkirsti kelią pavojingai klimato kaitai žlugo, išrinkus Donaldą Trumpą.
Pirmą kartą paralyžiuotų primatų judėjimo atstatymui panaudotas implantas, siunčiantis instrukcijas iš smegenų. Viena rezus beždžionės koja buvo paralyžiuota dėl nugaros smegenų nervo pažeidimo. Šveicarijos Federalinio technologijų instituto mokslininkai apėjo pažeidimą, siųsdami instrukcijas tiesiai iš smegenų nervams, kontroliuojantiems kojų judėjimą. Ekspertai sako, kad technologijos pritaikymo žmonėms galima tikėtis jau per artimiausius dešimt metų.