Mėlyna planeta, kurioje lyja stiklu, ir toliau stebina mokslininkus (2)
Už maždaug 63 šviesmečių nuo Žemės yra mėlyno marmuro spalvos planeta, kuri nėra draugiška gyvybei. Tačiau ši planeta įdomi tuo, kad mėlyna atmosferos spalva susidaro dėl skysto stiklo, kuriuo lyja šioje planetoje.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Dujų milžinė, turinti kodinį pavadinimą HD189733b, yra labai arti savo žvaigždės, dėl to temperatūra šioje planetoje įkaista net iki 930 laipsnių pagal Celsijų. Be to, nauji planetos tyrimai rentgeno spinduliais parodė, kad jos atmosfera yra žymiai storesnė negu manyta.
Taigi nepaisant to, kad tokio pobūdžio planetos nėra draugiškos gyvybei, jas tyrinėti vis tiek verta. Karšto Jupiterio struktūrą turinčios dujų milžinės itin įkaista, nes sukasi aplink savo žvaigždę nutolusios labai mažu atstumu.
Šios planetos yra taip arti savo žvaigždžių, kad netgi rizikuoja būti prarytos. Dažniausiai tokios planetos būna potvyniškai prirakintos prie savųjų žvaigždžių – viena jų pusė nuolat atsukta į žvaigždę. Tokias planetas labai lengva pastebėti teleskopu – jos sukasi arti savo žvaigždės ir orbita skriedamos aplink ją užstoja mažytę dalį šviesos, dėl to žvaigždė nežymiai pritemsta.
Minėtoji HD189733b užstoja 3 procentus savo žvaigždės šviesos. Nors tokios planetos yra gana dažnas reiškinys Visatoje, jos yra visiškai kitokios, negu esančios mūsų Saulės sistemoje. Saulės sistemoje mažos, uolėtos planetos skrieja arti Saulės, o dujų milžinės yra nutolusios pakankamai toli. Taigi naujausi minėtos HD189733b planetos tyrimai paneigia ankstesnes teorijas, o panašių planetų tyrimai tampa dar reikšmingesni.
HD189733b planeta pirmą kartą buvo pastebėta 2005 metais. Tuomet planetai skriejant pro žvaigždę pastarosios rentgeno spinduliuotė sumažėjo tris kartus labiau negu žiūrint optinėje šviesoje. Tai reiškia, kad planetos atmosfera yra žymiai didesnė negu manyta anksčiau. Negana to, planeta sparčiai jos netenka – per sekundę planeta praranda nuo 100 milijonų iki 600 milijonų kilogramų atmosferos.
