Stevas Jurvetsonas tikriausiai niekada nevaikščios Marso paviršiumi, tačiau tai jam netrukdo rankose laikyti nedidelį šios planetos gabalėlį, susiformavusį prieš 180 milijonų metų. Jis nenori atskleisti, kiek sumokėjo už šią retenybę, tačiau paminėjo, kad akmuo kainavo daugiau nei jo pirmasis namas. Iš tikrųjų, žmonių, kurie renka akmenis iš kosmoso ir juos brangiai pardavinėja, nėra daug, tačiau jie uždirba pasakiškus pinigus.

Nedidelis akmenėlis iš raudonosios planetos, sveriantis apie 100 gramų, gali kainuoti net 100 tūkst. eurų. Dažnai kolekcionieriai už įdomiau atrodančius uolienų gabalus iš kosmoso sumoka ir daug didesnius pinigus. Iš kur ponas Jurvetsonas gauna akmenų savo kolekcijai papildyti? Jis kreipiasi į profesionalius meteoritų medžiotojus, kurie keliauja po pasaulį, ieškodami šių iš kosmoso į mūsų planetą atkeliavusių brangenybių.

Pavyzdžiui, didžiausias Stevo Jurvetsono akmuo iš Marso buvo rastas dykumoje Libijoje dar 1999 m. Žmogus, kuris jam jį pardavė, yra garsus meteoritų medžiotojas Michaelas Farmeris. Jis ieškodamas šių brangių akmenų jau aplankė daugiau nei 80 valstybių ir, žinoma, užsidirbo krūvą pinigų. Įspūdingiausias jo laimikis – 54 kg sveriantis meteoritas, kurį vyras aptiko Kanadoje ir pardavė muziejui už 600 tūkst. dolerių.

Michaelas Farmeris rodo mėgstamiausius savo meteoritus

Visgi, darbas nėra iš lengviausių. Štai 2011-aisiais Kenijoje Farmerį sumušo ir apiplėšė vietiniai vagys, o kitą kartą Omane jam teko pasėdėti kalėjime dėl kaltinimų neteisėtais kasinėjimais. Vyras džiaugiasi, kad turi gražius namus, nėra skolingas niekam ir gali daug keliauti. Visgi, Farmeris teigia, kad tai daro ne dėl pinigų, o dėl jausmo, kurį patiria rankose laikydamas milijonų metų senumo visatos istorijos gabalėlius.

Michaelas Farmeris bendrauja su daugybe žmonių visame pasaulyje, kad sužinotų, kur neseniai galėjo nukristi smulkūs meteoritai, kur atliekami jam įdomūs kasinėjimai, kur parduodami jau surasti akmenys. Nemažą jo darbo dalį sudaro akmenų perpardavimas. Tiesa, šis verslas, kaip ir daugelis kitų sričių, per pastaruosius dešimt metų stipriai pasikeitė. Anksčiau meteoritų medžiotojai keliaudavo į tolimas šalis, kuriose tiesiogiai susėdę palapinėse derėdavosi su vietiniais meteoritų ieškotojais. Dabar visi turi išmaniuosius telefonus ir interneto ryšį, todėl perpardavinėjimas tapo daug paprastesnis.

Teigiama, kad šis verslas tik auga ir darosi vis pelningesnis. Paklausos neįmanoma patenkinti – Farmeris pažįsta keletą kolekcionierių, kurie už gražų ir retą akmenį iš kosmoso sumokėtų ir ne vieną milijoną dolerių. Tačiau rasti tokių egzempliorių nėra lengva – akmenys iš Marso ar Mėnulio sudaro vos 0,1 % visų Žemėje randamų meteoritų, o tai juos daro retesnius už deimantus.

Komentarai ()