Įminta 17 metų paslaptis: štai kam reikalingas baltymas mutantas sas-7 (Video)  ()

Trijų Jungtinių Valstijų universitetų mokslininkai ir mokslininkės atrado, kokia yra seniai norėto išsiaiškinti baltymo mutanto sas-7 funkcija – tai pirmasis ląstelės dalijimęsi veikti pradedantis baltymas.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Nors atrastas dar prieš 17 metų – tuo metu Oregono universitete dirbusios tyrėjos Danielle Hamill – sas-7 baltymas iki šiol buvo kažkas, ko vaidmuo ląstelėje nebuvo suprastas.

Kaip teigiama Oregono universiteto EurekAlert portale publikuotame pranešime, praėjusį mėnesį autorių publikuotas tyrimas parodė, jog sas-7 vaidmuo ląstelėje yra toks, jog šis baltymas atsakingas už centriolių – ląstelės dalijimąsi kontroliuojančių ląstelės struktūrų – dalijimąsi ir yra pirmas baltymas, dalyvaujantis šiame procese.

Centriolės – kaip ir ląstelės DNR – turi būti pasidalijusios, kad ląstelės dalijimosi procesas galėtų vykti. Sudarytos iš daugelio baltymų, ląstelės dalijimosi procesui prasidedant, jos pasidalija ir – iš iš pradžių buvusių dviejų – susidaro keturios, išsidėstančios apie abu iš naujųjų ląstelės branduolių ir – iš mikrovamzdelių – sudarančios pasidalijusias chromosomas viena nuo kitos atskirti turinčią mitozinę verpstę.

Tai, jog sas-7 dalyvauja šių organelių – centriolių – dalyboje, tyrėjų komanda atrado tirdama C-elegans – primityvią, modeliniu organizmu biologijoje neretai pasitelkiamą, apvaliąją kirmėlę. Vieno iš pagrindinių autorių, Bruce Bowerman, teigimu, šios kirmelės ląstelių sandara labai panaši į tą, kuri būdinga ir visiems kitiems gyvūnams gyvūnų karalystėje.

„Manome, jog į sas-7 panašus baltymas veikia ir žmogaus ląstelėse, bet jis dar nebuvo aptiktas“ – teigė kitas tyrimo bendraautorius, Kenji Sugioka.

Jei baltymas pažeidžiamas, ląstelei dalinantis nebegali pasidalinti centriolės – dėl to susiformuoja tik vieną polių turinti mitozinė verpstė ir chromosomos, kurių, po DNR pasidvigubinimo, yra po dvi, nebegali būti lygiai padalintos į abi naująsias ląsteles.

„Didžiausi biomedicininių tyrimų pasiekimai, vedantys į reikšmingus žmonių sveikatos pasikeitimus, paprastai yra fundamentalaus mokslo, kuriuo niekuomet neketinta pasiekti biomedicininių pasiekimų, rezultatas“ – teigė B. Bowermanas.

„Antibiotikai ir ankstyvieji vėžio gydymo būdai kilo iš fundamentalaus mokslo.“

Aut. teisės: www.technologijos.lt
Autoriai: Tomas Mankus
(602)
(0)
(601)

Komentarai ()