Ką verta žinoti apie pačią galingiausią kosminę laiko mašiną iš NASA (Video) (1)
Astronomų skrydžiai į kosmosą, zondai, tiriantys už milijardų kilometrų nuo Žemės skriejančius kosminius kūnus, gyvybės paieškos tolimosiose planetose... Tai, kas seniau tebuvo mokslinės fantastikos rašytojų vaizduotės kūriniai, tampa realybe. Štai ir dabar geriausi viso pasaulio mokslininkai konstruoja ne ką kita, o laiko mašiną – Džeimso Vebo (angl. James Webb) kosminį teleskopą, padėsiantį mums pažvelgti į tolimą Visatos praeitį.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Antrojo NASA administratoriaus vardu pavadintą didžiausią kosminį teleskopą astronomijos istorijoje jau beveik 20 metų kuria daugiau nei 1200 astrofizikos, inžinerijos, technikos specialistų.
Pagrindinė šio įspūdingo prietaiso dalis sudaryta iš 18 korio formos veidrodžių, kurių bendras skersmuo siekia net 6,5 metro. Valandų valandas iki tobulumo poliruotų ir plonyčiu aukso sluoksniu padengtų veidrodžių paskirtis – užfiksuoti infraraudonuosius spindulius, t.y. tolimų kosmoso kūnų skleidžiamą šilumą.
Tam, kad teleskopo surinktų duomenų neiškraipytų mūsų Saulės šviesa ir karštis, sukonstruotas ir teniso aikštės dydžio skydas. Jis padės kosminėje observatorijoje palaikyti stabiliai vėsią temperatūrą. O kur dar valdymo kompiuteriai, ryšio palaikymo ir maitinimo sistemos...
Įvairių prietaisų veikimas minus 250 laipsnių pagal Celsijų temperatūroje, taip pat sukuriama 20G apkrova, primenanti raketos kilimo į kosmosą sąlygas, atliekami optiniai matavimai ir kiti bandymai.
Džeimso Vebo teleskopas bus daugiau nei šešis kartus didesnis nei jau 27–erius metus aplink Žemę skriejantis „Hubble“ teleskopas, nuolat mus nustebinantis įspūdingomis tolimų galaktikų, planetų, ūkų nuotraukomis. Ne tik didesnis, bet ir šimtą kartų efektyvesnis!
Teleskopai, kaip ir žmogaus akis, fiksuoja tokius objektus, kokie jie buvo, kai nuo jų atsispindėjo šviesa. Naujasis teleskopas bus toks jautrus, kad galės užfiksuoti milijardus šviesmečių iki jo skriejusią šviesą.
Tai reiškia, kad pamatysime, kaip Visata atrodė prieš 13,5 milijardo metų (palyginimui, mūsų Žemės amžius tesiekia 4,5 milijardo metų), galėsime stebėti pirmąsias žvaigždes ir galaktikas.
Jei viskas klostytis sėkmingai, Džeimso Vebo teleskopas į kosmosą pakils jau kitais metais ir stebukladarius primenančių mokslininkų dėka dar labiau praplės žmonijos pažinimo ribas.