Kalėjimai Šiaurės Korėjoje: tai tarsi voratinklis, kuriame įsiveli į vis didesnę bėdą vos tik pajudėjęs (Video) (2)
Diktatoriaus Kim Jong-uno valdomoje Šiaurės Korėjoje su visais, kurie kelia bent menkiausią grėsmę režimui, susidorojama labai žiauriai. Kaliniai verčiami dirbti kiaurą dieną, prievartaujami už nusižengimus ir net turi patys kasti sau kapus.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Dažniausiai užsieniečiai, kurie nusižengia Šiaurės Korėjos įstatymams, siunčiami į kalėjimą dirbti sunkiųjų darbų, kad jų valia būtų palaužta, rašo BBC.
2012 metais Šiaurės Korėjoje besilankęs JAV misionierius Kennethas Bae buvo apkaltintas „agresija prieš respubliką“. Nors amerikietis į Šiaurės Korėją buvo atvykęs daugybę kartų, šį kartą jis buvo sulaikytas, nes jo kompiuteryje buvo aptikta dokumentų su krikščioniška informacija.
Už šį „nusikaltimą“ jis buvo nubaustas 15 metų sunkiųjų darbų: misionierius buvo paleistas tik tada, kai jo sveikata suprastėjo.
Šiaurės Korėjoje už tariamą antivalstybinę veiklą sulaikytas ir nubaustas Otto Warmbieras neseniai buvo išlaisvintas, tačiau paaiškėjo, kad kalėjime praleistas laikas sugadino jo sveikatą: jis paniro į komą.
Kai K.Bae išėjo į laisvę, jis parašė memuarus „Nepamirštas: Tikroji mano įkalinimo Šiaurės Korėjoje istorija“.
K.Bae pasakojo kad pirmas keturias savaites kalėjime jis buvo tardomas nuo 8 val. ryto iki vėlyvo vakaro – 22 ar net 23 val. Spaudžiamas tardytojų, amerikietis rašė šimtus puslapių, kuriuose prisipažino nebūtus nusikaltimus.
Vėliau jis buvo įdarbintas: šešias dienas per savaitę jis darbavosi ūkyje, „nešiodamas akmenis ir kasdamas anglį“.
Kalinio kasdienė rutina buvo labai paprasta. Jis keldavosi 6 val. ryte, pavalgydavo pusryčius, pasimelsdavo, o tada darbuodavosi iki 18 val. vakare.
Per 735 kalėjime praleistas dienas K.Bae labai sublogo, neteko net 27 kilogramų. Tai paveikė jo sveikatą ir jam teko nuolatos lankytis pas gydytojus.
Be fizinio nuovargio, K.Bae buvo laužomas ir psichologiškai – jis jautėsi izoliuotas, atskirtas nuo likusio pasaulio.
„Niekas tavęs neprisimena. Greitai tave pamirš ir tavo tauta, ir tavo vyriausybė. Tu greitai namo negrįši, sėdėsi čia 15 metų. Tau bus 60 metų, kai galėsi grįžti namo“, – tokius žodžius K.Bae girdėdavo iš vieno tardytojo.
K.Bae prisipažino, kad kalėdamas Šiaurės Korėjoje jautėsi „kaip vabzdys įsivėlęs į voratinklį ir patenkantis į vis didesnę bėdą, kai tik pajuda“.
Tiesa, vėliau K.Bae buvo leista laikyti Bibliją ir skaityti elektroninius laiškus bei žinutes, kuriuos jam siuntė jo artimieji.
Kai K.Bae sunkiai apsirgo, Šiaurės Korėjos valdžia pradėjo nerimauti, kad jo mirtis galimai sukels diplomatinių sunkumų, todėl nutarė jį paprasčiausiai paleisti.
Pietų Korėjoje gimęs JAV pilietis K.Bae tikino, kad jam sudarytos sąlygos kalėjime nebuvo tokios blogos kaip kitų, nes jis turėjo ir lovą, ir tualetą. Didžioji dalis Šiaurės Korėjos disidentų gyvena gerokai blogesnėmis sąlygomis.
„Šimtai tūkstančių žmonių, įskaitant vaikus, yra laikomi belaisvių stovyklose, – tvirtino žmogaus teisių organizacija „Amnesty International“. – Dauguma šių žmonių nepadarė jokio nusikaltimo. Jie yra giminaičiai tų žmonių, kurie kaltinami politiniais nusikaltimais.“
Pasak vieno buvusio kalinio, kurį kalbino „Amnesty International“, žmonės priversti kasti sau kapus, o už nusižengimus būdavo prievartaujama.
