1998 m. „Armagedonas“ realybėje: štai ką iš tikro darys NASA, jei Žemei grėstų mirtina katastrofa ()
Pro Žemę skriejantys asteroidai visuomet susilaukia susidomėjimo. NASA išplatino informaciją, kaip agentūra reaguotų, jei Žemei grėstų neišvengiamas susidūrimas su pavoju keliančiu asteroidu.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Toks scenarijus labai primena 1998 m. filmą „Armagedonas“, kuriame Bruso Williso vaidinamas ekspertas su gręžėjų komanda buvo pasiųsti į kosmosą, kad nusileistų ant asteroido ir jį suskaldytų galingu sprogimu.
Realybėje NASA teigia, kad tokioje misijoje nedalyvautų nei vienas astronautas.
NASA paskelbė, kad pradeda „preliminarų pasirengimo etapą“ pirmą kartą istorijoje planuojamai misijai „asteroido nukreipimo technika“.
Ši misija taip pat vadinama DART (Double Asteroid Redirection Test) – dvigubas asteroido nukreipimo testas. Jos esmė – pasiųsti erdvėlaivį į dviejų asteroidų sistemą Didymos (gr. dvynys).
Mokslininkai tikisi, kad erdvėlaivis, susidūręs su asteroidu, pakeistų jo skriejimo kryptį. Didymos A yra maždaug 800 m pločio, o aplink jį skriejantis mažesnis – Didymos B – maždaug 160 m.
Didymos asteroidai atidžiai stebimi nuo 2003 metų. Mokslininkų teigimu, Didymos B yra tipinis asteroidas, kurio susidūrimas su Žeme galėtų sukelti katastrofinių padarinių.
Didymos asteroidai prie Žemės priartės 2022 m. spalį ir dar kartą 2024 m. Planuojama, kad po paleidimo autonomiškai kontroliuojamas DART skrietų Didymos link ir naudodamasis automatine taikymosi sistema taranuotų mažesnįjį B asteroidą.
Erdvėlaivis, kuris dydžiu maždaug prilygtų buitiniam šaldytuvui, asteroidą pasiektų maždaug 6 kilometrų per sekundę greičiu – 9 kartus greičiau nei skriejanti kulka.
Tikimasi, kad toks susidūrimas nežymiai sulėtintų asteroidą. Jei viskas būtų kruopščiai suplanuota, šis nedidelis niuksas laikui bėgant sukeltų didelį asteroido trajektorijos pokytį ir nukreiptų jį nuo Žemės.
Projektą DART kuria įgyvendina The Johns Hopkins taikomosios fizikos laboratorija.
„DART yra kritinis žingsnis siekiant pademonstruoti, kad galime apsaugoti Žemę nuo ateityje galimų asteroidų smūgių“, - teigė Andy Chengas, dirbantis su projektu.
„Kadangi mažai žinome apie asteroidų vidinę struktūrą ar kompoziciją, mums yra būtina atlikti šį bandymą su tikru asteroidu“, – pasakojo mokslininkas.
Maži asteroidai Žemę pasiekia beveik kiekvieną dieną, tačiau suyra dar atmosferoje. Didesni objektai yra daug retesni.
Dar kartą pažymime, kad nėra jokių žinių apie didelius asteroidus potencialiai artimiausiu metu pasieksiančius Žemės atmosferą. DART yra tik bandomoji misija, kuria taikomasi į pro Žemę, o ne į Žemę skriejantį asteroidą.