Ar dažnai patiriate stresą? Ar esate nervingi žmonės? O gal aplinkiniai jus mato kaip labiau atsipalaidavusį už kitus? Daugelis mano, kad nervingumas trumpina gyvenimą, bet naujas tyrimas siūlo apie tai pagalvoti geriau.

Jei ištisomis dienomis nervingai bumbate kaip Woody Allenas, graužiate savo nagus ir nuolat nerimaujate dėl peršalimo, kuris niekada taip ir neužpuola, gali būti, kad jums pasisekė. Žmonės, turintys neurotiškumo požymių, gyvena ilgiau, rodo nauja, ilgus metus vykdyta studija, pristatyta žurnale „Psychological Science“.

Neurotiškumas yra viena iš 5 didžiųjų psichologinių žmogaus savybių, rašoma tinklalapyje iflscience.com. Likusios 4 savybės yra atvirumas patirčiai, sąžiningumas, ekstravertiškumas ir nuolaidumas. Bendrai imant, neurotiškumas apibūdina žmones, kurie yra linkę nerimauti, nervintis, būgštauti, bijoti, pykti ir erzintis.

Anksčiau mokslininkai tyrinėjo, kaip neurotiškumas siejasi su depresija, fobijomis, panikos atakomis ir priklausomybėmis. Iš to, kas pasakyta, neatrodo, kad neurotiškumas būtų naudingas sveikatai. Tačiau naujausias tyrimas rodo, kad neurotiškumas iš tikrųjų „paslapčiomis saugo nuo mirties“.

„Mūsų rezultatai yra svarbūs, nes jie rodo, kad padidintas nervingumas kartais turi apsauginį poveikį: veikiausiai jis skatina žmones budriau sekti savo sveikatos būklę“, - pranešime spaudai teigė pagrindinė tyrėja Catharine R. Gale iš Edinburgo ir Sautamptono universitetų.

Mokslininkų komanda analizavo Didžiosios Britanijos sveikatos duomenų banko „UK Biobank“ duomenis, surinktus iš 502 655 žmonių, kuriems buvo nuo 37 iki 73 metų. Visi respondentai buvo klausinėjami, kaip jie patys jaučiasi, ir turėjo užpildyti anketą su asmenybės vertinimo klausimais.

Komanda taip pat gavo duomenis apie jų fizinę sveikatą, medicininių diagnozių įrašus ir pastabas apie jų gyvenimo būdą (pavyzdžiui, ar jie rūko, ar yra fiziškai aktyvūs ir pan.). Tuomet, maždaug po 6 metų ir trijų mėnesių, šis tyrimas buvo pakartotas.

Pakoregavę asmeninius tyrimo dalyvių sveikatos vertinimus, mokslininkai nustatė, kad didesnis neurotiškumas buvo susijęs su šiek tiek mažesne mirties nuo įvairių priežasčių, įskaitant vėžį, rizika.

„Tokie gyvenimo būdo įpročiai kaip rūkymas, sportas, mityba ir alkoholio vartojimas nepaaiškino nė vieno sąryšio tarp aukštų nerimo / pažeidžiamumo balų ir mirties rizikos aspekto, - pridūrė C. R. Gale. – Mes manėme, kad didesnis nerimas ar pažeidžiamumas skatina žmones gyventi sveikiau ir taip sumažina mirties riziką, bet tai nepasitvirtino“.

Tačiau nervingas būdas gali turėti kitą gerąją pusę. Kiti tyrimai yra parodę, kad neurotiškumas būna susijęs su geresne vaizduote ir didesniu kūrybiškumu. Daugelis didžiųjų pasaulio mąstytojų, įskaitant Isaacą Newtoną ir Charlesą Darwiną, viena ar kita prasme būdavo „neurotiški“.

Taigi, nors gyvenime patiriate daug įtampos, gali būti, kad gyvensite ilgiau (ir, veikiausiai, kūrybiškiau).
 

Komentarai ()