Stipriai išaugo karo grėsmė tarp dviejų didžiausių pasaulio valstybių: pasekmės būtų katastrofiškos (Video) (2)
Šiaurės Korėjos ir JAV branduolinio konflikto, kuris pritraukė viso pasaulio dėmesį, fone mažiau pastebimas yra konfliktas tarp Indijos ir Kinijos, kilęs tolimuosiuose Himalajų kalnynuose – tačiau pasekmės čia gali būti ne mažiau tragiškos, rašoma „The Washington Post“.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Per pastaruosius kelerius mėnesius indų ir kinų kariuomenės stojo veidu į veidą Himalajų papėdėje. Kinams nusprendus nutiesti kelią į ginčytinas su Butanu, artima Indijos sąjungininke, teritorijas.
Išsišokimai ir išpuoliai daugiau nei 3,5 tūkst. kilometrų sienos atkarpoje, kurios didžioji dalis išlieka ginčytina, tarp šių dviejų šalių tęsiasi jau daugiau nei pusšimtį metų.
Ekspertai pažymi, kad kol kas per visą šį laikotarpį nebuvo paleistas nė vienas šūvis, tačiau jų manymu, pastarųjų dienų įvykiai yra netipiški ir galintys iššaukti karą tarp dviejų branduolinių valstybių.
Analitikų teigimu, paskutinis konfliktas iššaukia nerimą, nes Kinija šią problemą viešai įvardijo kaip iššūkį savo teritoriniam vientisumui, o abiejų šalių pareiškimai rodo suprastėjusius politinius santykius.
„Būtų pernelyg lengvabūdiška atmesti galimą konflikto eskalaciją, – teigia Shashankas Joshi, Londono „Royal United Services Institute“ analitikas. – Tai rimčiausia krizė per visus paskutinius 30 metų Indijos-Kinijos santykių“.
Ši sankirta taip pat atspindi augančią geopolitinę konkurenciją tarp didžiausią gyventojų skaičių turinčių Azijos valstybių.
Stebint, kaip Kinija stiprina savo pozicijas Pietų Kinijos jūroje ir įgyvendina įtaką ambicingų infrastruktūros projektų pagalba, jos įtaka Azijoje auga, kaip ir nesitaikstymas su oponentais. Indija, kai kurių ekspertų manymu, yra paskutinė atsvara tam.
Keistos tradicijos
Neseniai buvo paviešintas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotos indų ir kinų pajėgų grumtynės ginčytinoje pasienio teritorijoje netoli Pangongo ežero.
Pasak indų atstovų, Kinijos kariai rugpjūčio 15 -ąją dukart mėgino patekti į Indijos teritoriją, o išvaryti apmėtė indus akmenimis.
„Buvo nedidelis incidentas. Buvo užfiksuotas apmėtymas akmenimis iš Kinijos pusės, tačiau situacija netrukus buvo sukontroliuota“, – cituoja agentūra AFP regiono administracijos atstovą.
Pasak vietos policijos atstovų, šioje pasienio zonoje konfliktai tarp pasieniečių yra dažni.
„Tai vyksta kiekvieną vasarą, tačiau šis (konfliktas) kiek užsitęsė ir buvo rimtesnis, tačiau iki ginklų panaudojimo neprieita“, – cituojamas policijos šaltinis AFP.
Kinijos bandymas įsitvirtinti strategiškai svarbioje vietovėje
Incidentas prasidėjo birželio viduryje, kuomet Kinijos liaudies išsilaisvinimo armija, apsirūpinusi žemės kasimo ir kelių tiesimo įranga, įžengė į nutolusią plynaukštę, kurioje gyvena daugiausiai Butano piemenys.
„Kinija pamėgino tiesti kelią“, – teigiama Indijos URM pareiškime.
Jiems kelią užkirto Butano karališkosios armijos patruliai; o jau po dviejų dienų ten savo palapines įrengė indų kariai. Indija ir Butanas – šalis su kiek mažiau nei 800 tūkst. gyventojų – nuo seno palaiko ypatingus santykius, kuriuos sutvirtina karinė pagalba ir 578 mln. dolerių pagalba mažesniesiems kaimynams, teigiama leidinyje.
Indija tvirtina, kad tiesiamas kelias leistų kinų kariuomenei užimti strategiškai svarbų Siligurio koridorių – siaurą žemės ruožą, kuri skiria Indijos šiaurės rytus nuo likusios didžiosios šalies dalies, dar vadinamą „viščiuko kaklu“.
Kinijos teigimu, daugiau nei 270 indų pasieniečių, ginkluotų ir apsirūpinusių dviem buldozeriais, „grubiai pažeidė valstybės sienos ribas“ ir įsiveržė apie 100 metrų į Kinijos teritoriją.
Konflikto tarp dviejų branduolinių valstybių pradžia laikomas Indijos sprendimas suteikti prieglobstį Tibeto dvasiniam lyderiui Dalai Lamai 1959-aisiais ir Kinijos invazija trumpo pasienio karo 1962-aisiais metu.
