Kas ir kaip pasikeičia žmogaus organizme, pabuvus vienerius metus kosmose: dvynių eksperimentas (Video) ()
Kovo mėnesį NASA astronautas Scottas Kelly po beveik metų, praleistų kosmose, grįžo į Žemę. Per 340 dienų trukusį eksperimentą Tarptautinės kosminės stoties (ISS) mokslininkai stebėjo Žemėje likusį S. Kelly dvynį brolį Marką Kelly. Tyrimo tikslas buvo nustatyti galimus pokyčius, atsiradusius žmogaus kūne po skrydžio į kosmosą.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
S. Kelly ir M. Kelly dėl vienodo DNA buvo tinkamiausi subjektai eksperimentui, rašo independent.co.uk.
Mokslininkams jau yra žinoma, kad pusės metų ar trumpesnis laikotarpis, praleistas nesvarioje erdvėje, gali daryti neigiamą įtaką žmogaus kūnui, pavyzdžiui, gali kamuoti stuburo tempimas, raumenų susitraukimas ar miego ciklo sutrikimas.
Tačiau ilgesnio laikotarpio, praleisto kosmose, įtaka žmogui yra mažiau ištirta.
NASA dvynių tyrimo pirminiai rezultatai, kurie pirmą kartą buvo skelbti sausio pabaigoje, gali būti naudingi ateities misijoms.
Kaip rašoma „Nature“, dėl eksperimento duomenų gausos ir pobūdžio, mokslininkai tebetęsia analizę.
Įdomiausi rezultatai:
- S. Kelly telomerai, arba trumpos besikartojančios DNR sekos, kurios sudaro linijinius chromosomų galus, kol jis buvo kosmose, tapo ilgesnės nei jo brolio, tačiau greitai tapo įprasto dydžio grįžus namo. Kaip skelbia NASA, trumpesni telomerai dažniausiai siejami su senėjimo procesu. Mokslininkai vis dar aiškinasi, ką reiškia šie tyrimo rezultatai, tačiau tai galėtų būti siejama su aktyvesniu mankštinimusi ir mažesniu suvartojamų kalorijų kiekiu.
- S. Kelly DNR metilinimo (procesas, galintis pakeisti DNR atkarpos aktyvumą nekeisdamas jo sekos) lygis sumažėjo, o M. Kelly, likusio Žemėje, padidėjo. NASA aiškina, kad šie rezultatai galėtų padėti nustatyti genus, kurie yra jautresni besikeičiančiai aplinkai, tiek Žemėje, tiek kosmose.
- Mokslininkai nustatė skirtingo tipo bakterijas S. Kelly ir M. Kelly žarnyne. Tai, pasak jų, galėjo lemti nevienodas maitinimasis ir aplinka.
Mokslininkai taip pat ieško vadinamojo „kosmoso geno“. Nustatydami RNR seką dvynių baltuosiuose kraujo kūneliuose, mokslininkai rado daugiau nei 200 tūkst.
RNR molekulių, kurios buvo skirtingai pateiktos brolių tyrimo rezultate. Įprasta, kad dvyniai turi unikalias genomo mutacijas, tačiau mokslininkai „atidžiai stebi, ar nebuvo aktyvuotas „kosmoso genas“, kol S. Kelly lankėsi kosmose“.
