Europidų rasės žmonių genomuose yra nedidelė dalis dar iš neandertaliečių paveldėtos DNR. Ankstesniais tyrimais nustatyta, kad ši senovinė jau išnykusios rūšies genetinė medžiaga gali turėti įtakos žmogaus sveikatai, o naujausias tyrimas parodė ir gilesnį neandertalietiško kraujo poveikį, rašo the-scientist.com.

„Tyrimu vertinta milžiniška kohorta, vertinami skirtingi daugeliu atvejų ne medicininių savybių rinkiniai, kurie anksčiau buvo analizuoti tiesiogiai. Ir įdomiausia tai, kad nors buvo vertinamas platesnis savybių spektras, rezultatai rodo neandertaliečių DNR poveikį būtent toms sistemoms, kurios buvo analizuotos ir anksčiau“, – sakė pastarajame tyrime nedalyvavęs, tačiau anksčiau panašų neandertaliečių DNR poveikio sveikatai tyrimą atlikęs Vanderbilto universiteto (JAV) skaičiuojamosios genetikos ekspertas Tony Capra.

2013 m. įrodžius, kad neandertaliečiai kryžminosi su šiuolaikinių europiečių protėviais „vienas iš kilusių klausimų buvo, kaip tai atsiliepia šiandieninių žmonių genomui, kaip tai paveikia jų fenotipus“, – sakė Maxo Plancko Evoliucinės antropologijos instituto (Vokietija) mokslininkė Janet Kelso.

Anot J. Kelso, norint išsiaiškinti, koks yra šių senovinių genų poveikis žmonėms „reikalingos labai didelės tiriamųjų genotipų ir fenotipų imtys“.

„Tokių duomenų nebuvo iki kelių pastarųjų metų“, teigė mokslininkė. Be to, didesnioji dalis dabar turimų duomenų rinkinių daugiausiai vertino medicininius fenotipus, kas reiškia, kad iš jų nebuvo įmanoma nustatyti „normalaus fenotipo“ duomenų – ūgio, svorio, mitybos, plaukų spalvos ir panašiai.

Tačiau viskas pasikeitė 2015 m., kai tyrimų organizacija „UK Biobank“ kvalifikacijos reikalavimus atitikusiems mokslininkams publikavo tokius duomenis apie 500 000 savanorių – tiriamieji užpildė išsamias anketas, kuriomis buvo nustatinėjamos kai kurios jų savybės ir polinkiai, be to, ilgą laiką buvo stebima jų sveikata.

„Kai pamatėme, kad tampa prieinami duomenys iš „UK Biobank“, labai apsidžiaugėme“, – prisiminė J.Kelso.

Ji su kolegomis visų pirma susiaurino tiriamųjų imtį – paliko joje tik 112 338 baltuosius europietiškos kilmės asmenis (nes tik jų genomuose gali būti neandertaliečių DNR) ir pagal likusius duomenis bandė nustatyti, kokioms savybėms įtakos turėjo išnykusių žmogaus giminaičių genai.

Nustatyta, kad neandertaliečių genai gali lemti plaukų, odos spalvą, odos polinkį įdegti ir nudegti, miego ypatumus, nuotaiką ir potraukį cigaretėms.

Pavyzdžiui, buvo nustatyta, kad neandertalietiški genų variantai labiau būdingi tiriamiesiems, kurie anketose nurodė, kad jie yra pelėdos, taip pat mėgsta nusnūsti pietų miego.

Taip pat su šiais genų variantais siejama vienatvė, liūdnesnė nuotaika, potraukis tabakui. Nustatyta, kad raudonplaukiai neturi neandertaliečių genų – iš to galima spręsti, kad arba raudonplaukiai neandertaliečiai buvo retenybė, arba tokių apskritai nebuvo.

Naujasis tyrimas patvirtina ir T. Capra bei kolegų išvadas, jog neandertalietiški genų variantai gali būti susiję su saulės sukeliamais odos nudegimais, nuotaikų sutrikimais, rūkymu.

Odos spalvos, polinkio į nudegimus ir miego ypatumų bei neandertaliečių genų sąsajas galima būtų paaiškinti neandertaliečių adaptacija gyventi labiau į šiaurę nutolusiose platumose, mano T. Capra. Tačiau jis pažymi, kad įvertinti kitų paminėtų šiuolaikiniams žmonėms būdingų savybių įtaką neandertaliečiams „yra vienas iš didžiausių iššūkių“. Pavyzdžiui, „be jokios abejonės neandertaliečiai nerūkė“, – sakė genetikas.

Dabar T. Capra tikisi susidaryti geresnį vaizdą apie tai, kokie buvo neandertaliečiai – tam reikia aukštesnės kokybės neandertaliečių DNR mėginių. Todėl jį labai nudžiugino J. Kelso ir kitos mokslininkų grupės visiškai naujas bendras tyrimas, publikuotas leidinyje „Science“ – šie mokslininkai publikavo didelės raiškos neandertalietės moters genomo seką. Genetinė medžiaga buvo gauti iš kaulo, rasto oloje Kroatijoje. Kaulas yra 50 000 m. senumo – panašiai tuo metu žmonės ir kryžminosi su neandertaliečiais.

Ši aukštos kokybės genomo seka reiškia, kad „turime naują atramos tašką, nuo kurio trianguliacijos būdu galėsime bandyti nustatyti, kaip vystėsi patys neandertaliečiai ir kaip jie atrodė, kai kryžminosi su mumis [šiuolaikinių europiečių protėviais]“, – sakė T. Capra.

Šio naujojo genomo seka taip pat yra „tikros technologinės pažangos“ rodiklis, tvirtina Viskonsino universiteto (JAV) antropologas Johnas Hawksas. Iki šiol vienintelė aukštos kokybės neandertaliečio DNR seka buvo gauta iš olos Sibire, kur DNR gerai išsilaiko dėl nuolatinės žemos temperatūros. Tačiau naujasis mėginys gautas iš olos, esančios regione, kur temperatūra yra sezoniška, o sąlygos išlikti DNR nėra tokios palankios.

„Tai, kad jie iš tokių mėginių sugeba gauti didelę dalį genomo, yra ženklas, kad ateityje pamatysime daugiau tokių genetinių duomenų iš platesnio vietovių spektro“, – džiūgavo J. Hawksas.

Komentarai ()